Vėjo moteris

Aš gyvenu, nes laukiu
Ateinančios manęs
Tau nesvarbu, kad aš be veido
Be sienų namas ir turtai sūkurių
Aš gyvenu, nes trokštu
Kai žvaigždės užsimerkia aušroje
Mėnulio pilnatis užmiega
Tik saulės karščio valdose
Aš stoviu basas ir rankų neturiu
Bet aš liečiu glamonėmis
Šilku kvėpuoju tarp brendančių šlaunų
Žvelgi į mano kūną tik kiauras atspindys
Bet girdai mano lūpas žvelgi man į akis
Aš nardau tavo vėjyje plaukai rasoja tavimi
Aš gyvenu, nes skęstu
Ateinančios tavęs
Tau nesvarbu, kad pasislėpęs aš naktį tamsoje
Mes lauksim savo guolio
Kai žvaigždės vėl užges.