Po dienos

Aš skaičiuoju prabėgusį laiką
Tarsi saują monetų
Vis rašau nesibaigiantį laišką
Lyg kažkam tas rūpėtų

Neramu, bet ramybė - vienatvė
Drūgio mostas ryte
Abejingi sapnai visą naktį
Krantas jūros dugne

Aš aukoju save tavo meilei
Lyg to vis dar reikėtų
Dalinu savo paslaptis vynui
Tarsi gerdamas lietų

Ir matau tik sudegusią šviesą
Ryškiai spindinčias juodas akis
Net pavargęs nenoriu tylėti
Taip jau būna, kai skauda mintis...