Sustirusiais pirštais
traiškau supuvusius gyvenimo
obuolius,
Sklaidau pažliugusius
rauplėtus Jan lapus,
Nuo dao kryžkelėj kerojančio
gyvybės medžio krentančius,
Ir nuodijančius syvais In
tebežalius.
Pilkam paniurusiam danguj
išvydau blankų veidą –
Lao Dzė apsireiškė būtyje,
Kritau ir priglaudžiau prie
nuodėmingos žemės galvą,
Šviesa išpjovė tamsą širdyje.
Netrukus užgimė vilties melodija
Aplink ir manyje,
Atskriejo žodžiai ratuose rapsodijos:
Hsien slypi tavyje…
In ir Jan – gėris ir blogis, šviesa ir tamsa…
Dao (kinų filosof. – kelias)
Hsien - nemirtingumas