Gyvenimas tavo daug žmonių liestas,
Skirtingų šypsenų ir ašarų aplietas,
Vieniems beprasmis, kietiems auksinis,
Tarsi dar vienas paveikslas,
Tik šis – paskutinis.
Išrėk svajonę karštą,
Parodyk spalvą, žmonijos dar neregėtą,
Ir nesustok – tegu dreba ranka, -
Už jos įsikibus šypsos žmona.
Tapyk be kaukių, be baimių, tapyk savo likimą,
Ir žvaigždės amžinybėj bylos šį palikimą.
Atrask galimybes, atverki širdį,
Lai Tavo paveikslą ateities kartos girdi!