Tas gilus žvilgsnis Tavo akių, išsklaidantis visa aplink.
Vienintelis šioje žemėje tikras ir tyrai pamiltas.
Dovanok jį man kas dieną,
Kad neščiau jį savo sieloje.
Net kai nebūsi šalia.
Net jei nebebus manęs.
nuo tavo akių
mėlynai žydinčių
ir vasaros gaiva pritvinkusių
ėmiau ir pratrydau, bet ne todėl, kad
naivios eilės negražios, bet todėl, kad
netyčia į šūdą įmyniau