Rašyk
Eilės (78096)
Fantastika (2304)
Esė (1552)
Proza (10908)
Vaikams (2712)
Slam (73)
English (1198)
Po polsku (369)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 16 (1)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Twitter







Mano vasara kvepia vyšniomis. Ji gyvena mano miesto gatvėse, senamiesčio parko stadione, mažoj aikštelėj prie Birutės ir Laižuvos gatvių sankryžos ir paupy. Net ir dabar ten nuėjusi galiu ją rasti.

***

Gatvių yra įvairių. Yra linksmoji gatvė, ja eidamos visada juokdavomės, pačios net nežinodamos kodėl. Kitą gatvę prisimenu, kai atidarau savo paslapčių paslapčių stalčių – voke kvepia sudžiovinta jazmino šakelė. Senamiesty jaučiu mineralinio skonį, prie geležinkelio – “Fantos”. Cha, bėgiais eidavom visada iš vakarų į rytus, o paskui sukdavom į atšaką, vedančią šiaurėn. Yra gatvių, kuriose lijo. Lijo ir kapinėse. Vanduo už apykaklės buvo vėsus. Nesinešioju skėčio, vasara irgi. Kelias prie upės kvepia šienu. Artėjant prie mano namų, gatves jau gaubdavo prieblanda.

Parke būdavo saulėta. Vakarais – vėsu. Mm, taip, mano vasara vakarais apsivilkdavo velvetinį švarkelį. Anksčiau jis buvo ochros spalvos [net nežinojau, kad tokia yra, kol dailės mokytoja pasakė], dabar jau visai nublukęs. Vienoje vietoje keliskart matėm kėkštą, sykį sutikom voverę. Kažkodėl vengdavom skeiterių – stebėjom didįjį jų taką iš tolo. Parke dar yra karių kapinės. Plokštės su iškaltomis pavardėmis. [Jų daug. Per daug. ] Du pabūklai, laiko apkramtytom padangom, tarp jų – obeliskas su apsitrynusia raudona žvaigžde. Truputį žemiau – spindįs stačiatikių kryžius, atsiradęs visai neseniai. Mano vasara mėgdavo čia sėdėt ant suoliuko ir mokytis senovės civilizacijų istoriją. Aš dažniausiai sėdėdavau šalia ir skaičiuodavau debesis, plaukiančius dangaus ežeriuku, apribotu parko medžių, ir laukdavau – ar neužklius kuris už šakų. Neturėjau valios skaityt apie šumerus, finikiečius, hetitus ir persus. Tik Kiniją [ypač  - apie imperatorių Cin Ši Chvan Di] gerai išmokau, kai pliaupiant lietui abi sėdėjom vaikų darželio pavėsinėje.
Vos ne kasdien tempdavau savo vasarą į stadioną. Dienomis ten ramu – nedidelės grupelės ar pavieniai žmonės sėdėdavo, gurkšnodami alų, kalbėdavo. Stadione nuolat būdavo du senukai, jie prieidavo prie geriančiųjų ir paprašydavo nesudaužyti tuščių butelių. Bonus centai. Pensininkas, “kuravęs” tą stadiono dalį, kur sėdėdavau aš, visad vilkėdavo pilku kostiumu. Laisvą valandėlę sėsdavosi pailsėti, atsiraitydavo kelnes ir ištiesdavo baltas liesas blauzdas saulei.
Įsitaisydavau gana aukštai ant tų suolų, už kurių stypso vėliavų stiebai. Iš kuprinės išsitraukdavau rudą paslapčių paslapčių sąsiuvinį su gitara ant viršelio. [Dabar jis jau visas prirašytas. ] Skaitinėdavau, rašydavau. Piešdavau, nors nemoku gražiai. Vasara žvilgčiodavo pro mano petį, jutau jos kvėpavimą prie savo kaklo.
Vakarais čia būriuodavosi jaunimas, cha, egzistavo netgi šioks toks “teritorijų pasidalijimas”. Vasarai būdavo truputį nejauku. Įkalbinėdavo eiti mane lauk. Pasivaikščioti. Kur? O kad ir po nediduką senamiestį. Nusipirkdavom vyšnių skonio kramtomos gumos ir eidavom į mažą aikštelę Laižuvos ir Birutės gatvių sankryžoje.

Aikštelė keturkampė. Pietų ir vakarų pusėse auga eglės, šiaurėje – erškėtrožių krūmai, prie jų glaudžiasi ilgas suolelis. Viduryje stovi kryžius. Vasara papasakojo, kad karo – pokario metais čia buvo turgus; maždaug ten, kur dabar kryžius, sumesdavo nužudytų “miško brolių” kūnus. Liūdna vieta, vis tik man ten ramu ir gera. Stebėdavau ryškėjančias žvaigždes, vasara uostė erškėtrožes. Mama, kažkaip sulindusi į mobilų, [gan garsiai] domėjosi, ar aš turiu namus. Tekdavo grįžti. O vasara niekad niekur neskubėdavo.
Pamėgau šią vietelę, ateidavau ir dienomis. Čia labai gera būdavo skaityti. Abi su vasara sėdėdavom, sukišusios nosis į F. Dostojevskio “Idiotą”.
Sykį šalia prisėdo senukas. Keista, vasaros jis nematė, tik mane. Vis įterpdamas “žinot, panele”, papasakojo man viso savo gyvenimo istoriją. Nieko manęs neklausinėjo, nelaukė komentarų ar pritariamo linkčiojimo – tiesiog šnekėjo. Kalbėjo neaiškiai, be to – grynai žemaitiškai. Ne viską supratau. Vasara nuobodžiavo. Tampė mane už rankovės – “einam! ”. Vis tiek laukiau, kol jis baigs. Iš dyko buvimo vasara priskynė saują erškėtrožių žiedlapių ir pribėrė senukui į žilus plaukus. Jis man priminė Jėzų, jau baigiantį savo vargų kelią.

Eidavom prie upės. Ne į paplūdimį, o visai į kitą pusę, toli toli už miesto. Ganyklomis brisdavom iki  mūsų medžio. Besilinguodamos ant šakos, tyliai žiūrėdavom į tekančią Ventą. Braidydavom. [Nemoku plaukti. ] Nenusirengdavau, net neatsiraitydavau džinsų – labai linksma stovėt vandeny su platėjančiom kelnėm.
Grįždama namo [telefoninė mama mėgsta mane kontroliuot] užsukdavau į žydų kapines. Tai vienintelė vieta, kurios vasara nemėgo. Pušyne, prie žydų senkapių, naciai sušaudė keturis tūksančius žmonių. Man ten visai nebaisu. Labai ramu. Netoli kelias – girdisi automobilių gaudesys. Kartais čiulba paukštis. Pasėdėdavau ant žolės. Be vasaros. Ir gerai. Visada  norėjau turėti vietelę, kur būčiau viena viena viena.

***
Dabar ji miega. Karts nuo karto aplankau ją parke, aikštelėje, paupy. Prisimenu vaikščiodama mūsų gatvėmis ir takeliais. Laukiu, kol pabus.
[O pabunda visada netikėtai. Todėl  net ir dabar kuprinėje turiu vyšninės kramtomos gumos. Kad galėčiau pavaišinti. Kad mano vasara visad kvepėtų saldžiarūgštėm vyšniom. ]
2003-12-31 17:06
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 19 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2005-06-17 06:55
Tiffany neskaitant šuns
Va, tik šį rytą perskaičiau šį nuostabų gabaliuką. Ypatingai jis man nuostabus, nes mano vasara gyvena tame pačiame mieste. Viską labai puikiai aprašei. Taip ir įsivaizduoju viską, visas mėgstamiausias vieteles.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2004-01-21 19:40
kėdės koja
Nuostabybe.. =] i megstamiausius ir ///// pagaliukai =)
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2004-01-05 21:28
Sūpuoklių rasa
......jegaaaa...silta....pakvipo vysniom...:)
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2004-01-03 03:27
P2
P2
visdelto...
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2004-01-02 22:37
devynbalse
mėgstmiausinuosi:)
paslapčių paslapčių sąsiuvinys, žiedlapiai plaukuose, žydų kapinės, vyšnios..  taip šilta šilta paskaičius, ir graudu šiek tiek. net norisi ką nors apkabinti [gal savo vasarą?]..:)
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2003-12-31 23:47
Švelnus Jungas
Labai gera intonacija, labai.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2003-12-31 18:14
ATL
ATL
Paskaitysiu veliau.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2003-12-31 17:51
karille
Oioioi...skaityciau ir skaityciau tokius... Nuostabu.... isimesiu i lobyna:-) ir, aisku, nuomos mokestis -5 pagaliai;)
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2003-12-31 17:44
Muchacha
Jei pasakyciau grazu,tai butu banalu,bet kurinukas,tikrai labai "fainas",tiesiog skaitai ir isijauti,labai nuosirdu.Pastebiu,kad tokio tipo kurinukai populiareja. :)
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą