Kol tu klajosi amžiams pasiklydęs ir
Leisi man svajot, liūdėt, tikėt, mylėt
Ir net jei vieną dieną tu imsi ir sugrįši - nebūsi
Amžinai, žinau tikrai
Aš eisiu klupdama prieš vėją,
O gal ir pavėjui, dabar jau nežinau
Ir jeigu tyliai maldą sukalbėsiu
Ar tu išgirsi ją - ar tik aš?
Ir jei aš sudėliosiu raides kaip kaladėles
Ir dar apšviesiu jas ryškia šviesa
Ar ir tada tu nematysi, negirdėsi,
Nejausi mano sielos virpesių
Akis užmerksiu tyliai -
Blakstienos suvirpės
O jei ant jų užkris lašelis -
Ne ašara tai bus, o tik rasa...
Ir vis galvoju aš
Kas čia iš tikrųjų pasiklydęs
Tu ar aš, tu ar aš, tu ar aš...
Gal aš