Paskutinį sekmadienį, eilėj paskutinis.
Atsiskaitymo langelis vos vos pravertas.
Priekyje stovintis trypčioja neramiai,
Lyg norėtų myžti. Spėlioji
O gal dreba širdis jo iš baimės,
kad nesugebės apmokėt sąskaitų.
Niekada nežinai savo balanso,
kai ateina atsiskaitymo valanda.
Noris tikėt, kad vis dar esi debete
nors šikna jauti, kaip tu jau raudonoj zonoj.
Priekyje trizniojančio drebulys persimeta
tau ant pištų ir negrabiai kratai kišenes.
Ieškodamas seniai pamiršto,
laimingojo pinigo.
Už kurį pamaitinai alkstančius
ir pagirdei ištroškusius,
galiausiai sviedei jį į liūliuojančias bangas
vildamasis sugrįžti vėl.
Ten, kur sugrįžti neįmanoma.
Iš ten, kur patekti nesitiki...