Dėkoju žudikams

Taigi kai užsimerkiu

  visi palieka, viską ir visada;

        ačiū ačiūūūū

susiturėjau ir nenukirpau žvakės dagties.
 
lai krenta, šlykštynė.

            Hm.

Ji liekna kaip nendrelė. Pas mane

paupy.

Užaugo.

      Ir aš ją suplakiau į miltus.

Išsikepiau iš jos duoną, bet pavogė

      aukštas vyras,

prieš tai sumušęs mano dešinę ranką.

        Ačiū.


  Ryte kėliau vis šalia kitų kūnų,

  baltų ir kaulėtų.

            Visi jie manęs nekentė po penkių šimtų sekundžių-

  Bet aš  juk tik žvalgiausi. Juk

      ieškojau kapo savo lavonui.