Laimė(ji neatėjo)

Aš  naiviai maniau, kad kažkada būsiu laiminga
Kai nebereikės tyliai verkti pasislėpus po anklode
Ir pasaulis bus man svetingesnis

O saulės spinduliai švelniai glostys mano kūną
ir ryto rasa nuplaus vakarykštes nuodėmes
Bet viskas nutiko ne taip ...

Ji tik pabučiavo mane
savo kraujuotomis lūpomis
į skruostą

Visas dienas praleidau savo kambaryje
Tik Mintys man nedavė ramybės
Jos mąstė apie ja
Tik apie ja

Kaip iš pasakų girdėjau
Ji leidžia pasijusti svarbiai
Ir kartais pasaulį nudažo įvairiom spalvom

Ir vis aš galvoju
Kur aš suklydau?


Vis dėlto ji neatėjo
Man liko tik lietus ir liūdnos melodijos
Jos švelniai pjausto  mano odą
Bet man neskauda
......