Trumpiausias kelias Namo-131

Samurajus Gipsis sėdi ramus už „Meserdes“ vairo, barbena pirštais į vairo baranką, laukia vairuotojo  Gintaro Bebro... Bereikalo ramus. Nepastebėjo, kaip nuo nuovados priėjo dviese, su lenktais kardais, prisegtais  dryžuotais bantais ant krūtinės  ir konfederatėm ant galvos, -gubernijos žandari -samdyti  lituvinai- tuteišiai,; Voldemar Tomaševič ir Viktor Asrachangelskij.  Priėjo: -Dzin dobri, pan, -  sukosėjo į delną: -Kche-Kche… Pažvelgė į juos Samurajus skersai, -ataskė kostelėdamas: -Kche-kche. -Geras oras, litvinai-tuteišiai .
-Geras taj geras oras, bet, pan…-Prošam spravkę…/ Prašytumėm pažymą/... -Prošem išlipti... –Jūs sulaikomas patikrinimui.
    -Kokiam patikrinimui, pani vėlmožnyje? Pakėlė riešą su lankytojo registracijos apyranke, -Vejziekiat, -Mes nepašaliniai.
    -Tak, –Čia  vsio  v poriadkė, /viskas tvarkoje/ pan, - Reikia, kad jūs mums papūstumėt, pan…
    -Kur papūst? –Ar į uodegą papūst, panai? Mintyse permetė paskutinius įvykius…Prisiminė, kad prieš pusvalandį sukramtė česnako galvute. Gal dvi... ir gurktelėjo šlakelį,  kosmose raugintų pieno išrugų “Patrovos-70”-nuleistų  Margirio pasiuntinių iš Pilienų žvaigždyno prieš keletą metų Klaipėdoje, jūrininkų ramovėje “Krantas”.
    - Aaaa, -Supratau, panai, ir išlipo iš “Mersedeso“, pilnai iškvėpė,  giliai įkvėpė, krūtinė iškilo, ir stipriai papūtė: -Pūūūūūū… -Haaaaaaaaa... -Frrrrrrr…Šie du panai pareigūnai, matomai buvo išlepinti, o gal per stipriai uoslę patraukė, nes įvyko keisats dalykas. Akys iššoko ant kaktos, iš rankų iškrito protokolų knygutės, - pabalo obuoliukai. Taip truko kelias akimirkas, -akys ėmė vartytis, -netikėtai priklaupė  ant vieno kelio, pasviro, ir krito ant šono, - ant žemės šaltos. Parkrito kaip kulipkų perverti du Dzukijos briedžiai... Samurajus Gipsis su septyniais pakeleivingais „Kitokios Lietuvos“ bendražygiais, nejuokais išsigando. -Kas dabar būs?
    -Rek kviest pagalbą... Išmaniuoju surinko 112, - pagalbos numerį, -šiaip taip susikalbėjo su operatorėmis, ir laukia…
  Ilgai laukti nereikėjo. Pasigirdo  sparnų šlamėsys. Samurajus pakėlė galvą aukštyn, ir pamatė, dangumi atplasnuojantį, garus spjaudantį, šikšnosparnio sparnais mojuojantįį, keistą skraidyklę. Gerai įsižiūrėjęs pažino, - juk  tai Vilniuje, virš Bernardinų sodų skraidęs, Andriaus Lapino garlekys atskrido... -Jooo-majooo. -Atskrido. Aparatas buvo nudažytas purpurine spalva, o ant šonų išpaišyti Maltos ordino kryžiai. Aparats, sukdamas ratus,  paskraidęs, surado laisvą aikštelę, laimingai nusileido. Iššoko trise; pilotas, gailestinga sesutė ir dar vienas, -matomai sanitaras. Prisistatė:  -Pilotas Andrius Lapinas, sesutė Rasa ir sanitaras-gelbėtojas Justijonas. -Jūs kvietėt daktarus?
    -Tep, -mes kvietėm. -Štai... -Vejziekiat... -kaž kas jiem atsitiko. –Jiems paprašius papūsti, - papučiau, ir štai... -Kokia nelaimė..
      Gelbėtojai, iš  medicininio paketo, suleido „Šok-efekt“ ampulę, priglaudė baltus, amonio skiedinių suvilgytus tamponus, - priglaudė prie uoslės. Po poros minučių, nelaimėliai atsigavo. Atsigavo ir rodo pirštais į Samurajų Gipsi: -Tai jis, -Jis, -Laikykit... Samurajus Gipsis niekur nesiruošė bėgti. Teko truputi palaukti, kol atvyks, - pagal protokolą, kiti pareigūnai. Kiek pavelavęs, bet suspėjo. Prisistatė: -Generalinio štabo, Svirnelio įgaliotas, valstybės  paraeigūnas prisistatė:
    -Ramūns Smatonis. - Kami reikals? Šie du, rodo į Samurajų ir reikalauja patikrinti aparatu, ar neturi mielių. Samurajui Gipsiui teko pūsti dar karta, tik į vamzdelį. – Jokių mielių neaptikta... Rodo keturis 0000. - Bet jūs kvepiat česnakais ir išrūgom,  gerbiamasis. Justijonas pataraukė trys kartus. –Ja…-Česnakai. Tai gerai…-Sveika.  Šie du žandarmerijos pareigūnai pasimetė ir nejuokais sunerimo. –Ramūnas Smatonis, įtartinu žvilgsiu, pažvelgė į juos ir paprašė papūsti į tą patį vamzdelį. Rezultatas buvo tas pats. Abiems, aparatas parodė 0000, -mielių neaptikta, bet akys…akys  įtartinai blizgiejo, vysdžiai plačiai išsiplėtę.
        -Kami reikals? - paklausė  gailestingoji sesutė Rasytė, ir patraukė uoslę…-Tai anuodija…-Kvepe žole ir anuodija. –Žolies ir anuodijos mišinys… –Tai yra labai negerai, -Tai labai  pavoinga. -Galit sudegti.
        Teko nelaimėliams praplauti skrandžius, prisegti lašelines, - padavė abiems į rankas patiems pasilaikyti, kol išlašies.
        –Laikykit iškėlę, -tare sanutaras Justijonas.  Skubiai buvo iškviestas, pamainos budintis, grandinis Berūgštis. Abu žandarai buvo nuginkluoti;  lenkti kardai nukabinti, nušalinti nuo tarnybos ir perduoti Tado Blindos žinion, -ūkiniam padaliniui, - ūkį tvarkyty; pasiųsti šukuoti žirgams karčius ir rinkti pribarstytas žirgų granules. Juos, budėti prie nuovados, pakeitė du augaloti,  vienas juodbruvis, iš apsaugos batalijono, - čečįnas, -Ruslanas Gutalovas, - antras, blondinas, -braliuks, iš išformuoto latvių šaulių pulko, Janis Zalytis…  Likę gelbėtojai, ir pareigūnas Ramūnas Smatonis, lengvai nepaleido Samurajų Gipsį ir patogiai sėdinčius “Kitokios Lietuvos” bendražygius. Ramūnas Smatonis tęsė apklausą:
    – Kieno “Mersedesas?
      –Štai, ateina savininkas, -ir  parodė į, prie jų ateinantį Gintarą Bebrą. –Tai mano, pareigūne, -ataskė Gintaras Bebras.
    – O…Gintas, -Aš maniau, Bebre, kad pats jau Varšuvoje, ar Krokuvoje.
    -Užtrukau, Ramūnai, -Teko truputi nukrypti nuo trasos ir pavežieti štai šiuos ubagėliuis per Rumšiškes iki Luokės į Užgavienių šventę. Pareigūnas Ramūnas šyptelėjo ir mandagiai užklausė patogiai sėdinčius priekaboje keliauninkus:
          -Kas būsit? . Trys atsakė:
      -Esam keliaujantys “Bravo “vyrai, ir nuleidę linksmas kaukęs sugiedojo: -Ęsam vargšai Lietuvos, -Norim blynų ir sriubos…
      -Aišku, -maloniai pasisveikino pareigūnas Ramūnas su linksmais ubagais.
      -O kas šios keturios, po skraistėm pasislėpusios?
      –Mes Katalikiškų gimnazijų mokytojos, iš “69 dangaus”-Chi-chi-chi.  Staigiai nusigobė skraistes:
        -Aaaaaaa, - iššoko iš priekabos keturios linksmos raganaitės,  palinkusios apstojo Ramūną rateliu ir:
    -Šo-ka ba-sos raga-nai-tės…Samurajus Gipsis pagavęs akimirką, išsitraukė iš užančio guminę fležkutę pripildė trys stiklinaites, - vieną padavė Gintarui Bebrui, antra pasiliko sau, o trečią, -laukia progos…
        Trys “Bravo” ubagėliai įsijungė į ratelį, kilnuodami kojas į šonus pritarė:
      -Šoka smagus velniai, -O saulė, - gaidžių giedot nekviesk…Pareigūnas Ramūnas Smatonis prisiminė…. ir staiga ištrūkęs iš ratelio, susiėmė už galvoas,  atsistojo ant dviračio  elektro-karo  numojęs ranka, tare: -Kad jūs kipšai…-Buvau pamiršęs, -Skubu į Duetų konkursą, pakeisti Kalėdą... Samurajus Gipsis trumpam sulaikė pareigūną:
-Atsiprašau…-Neskubėk…-Spėsi…-Į sveikatą, pareigūne. Šis žiūri į Samurajaus akis, - tyliai tarė: –Atsiprašau…-Tik vieną…Pečiai pakilo... ir pasukęs vairą, nurūko vingiuodamas, link Šatrijos kalno… Likę vieni keliautojai galėjo ramiai pasižvalgyti po linksmai šurmuliuojantį Luokės jomarką. Grojo linksma lietuviška  muzika, -vyko atsisveikinimas  su žiema, skambėjo artėjančio pavasario sutikimo džiugios melodijos.        Užgavienės…