Rašyk
Eilės (78094)
Fantastika (2304)
Esė (1552)
Proza (10908)
Vaikams (2712)
Slam (73)
English (1198)
Po polsku (369)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 17 (2)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Twitter







Sulaukiau.
Tikrai nesitikėjau, tos užplūdusios palaimos pirmą kartą ją išvydus. Tada netgi suakmenėjau, neišdrįsau atsistoti, išlipti iš mašinos. Penkias minutes po to, kai pirmą kartą ją išvydau nedariau nieko, tiesiog supratau, jog pasaka, kurioje gyvenau jau devynioliktą dieną, tęsiasi. Galiausia priverčiau drebančias kojas pakelti kūną, virpantį nuo baimės viską suknisti. Išlipau, įkvėpiau oro, nepadėjo... Širdis, jau vos laikėsi krūtinėje, atrodo, paralyžuojanti kiekvieną veiksmą. Besiremdamas į nešvarią mašiną nusivilkau iki bagažinės, iš kurios išėmiau gėles bei, lyg pirmą kartą eidamas į mokyklą, užsidėjau, keletą paslapčių slepiančią, kuprinę. Ji ramiai sėdėjo ant suoliuko ir net neįtardama, jog jau buvo pastebėta, laukė manęs (kažkas manęs laukė!!!). Priėjau, tuomet visos mano pasisveikinimo idėjos išgaravo iš galvos, į kurią pateko tas nuostabus vaizdas. Vaizdas ar miražas, scena iš vaidinimo, o gal paprasčiausias įsivaizduojamas reginys iš pasakos. Ji, ji įtvirtino visus mano jausmus, visus įsitikinimus. Pirmi žodžiai iš jos lūpų, pirmas žvilgsnis į mane, pirmas apkabinimas. Šie veiksmai mane galutinai paralyžiavo, kiekvienas žodis, kurį mėginau pasakyti, tarytum strigo gerklėje, kiekvienas žingsnis, kurį žengiau greta jos buvo pilnas neužtikrintumo. Ėjome, ji nebijojo, kalbėjo, pasakojo, šypsojosi, būtent jos šypsena ir kiekvienas mano pusėn nukreiptas žvilgsnis pamažu, it pro debesis besiskverbiantys saulės spinduliai, tirpdė mane sukausčiusį amžinąjį įšalą. Apėjome visą miestą, atsisėdome ant legendomis apipinto suoliuko, ežero pakrantėje, šaltas žvarbus vėjas vertė vėl pamiršti apie galūnes. Kalbėjome, tiesiog kalbėjome, mano žvilgsnis dažnai paskęsdavo horizonte, tarytum medituočiau, mėginčiau išsaugoti „folderyje“ kiekvieną akimirką, netgi tą dvidešimt penktą kadrą. Deja, kūnai turi savo reikalavimus, tad kol dar visiškai neužšalome, atsikėlėme ir nužingsniavome. Toli neėjome, iki pirmos užuovėjos - automobilio. Įsėdome į vidų, užkūriau mašinos variklį, kurio burzgimą užgožti patikėjome įjungtam radijui. Toliau šnekučiavomės. Prieš susitinkant baiminausi, jog e-bendravimas ištrauks visas aktualias temas, visus pokalbio tęsinių variantus, tačiau mano baimės nepasitvirtino, kuomet iš amžinojo įšalo liko tik keli centimetrai ledo - kalbėti galėjome apie viską. Ir tos pauzės, kurios daug kam gali atrodyti „akward“, yra vienas nuostabiausių reiškinių-tai galimybė tyliai žvelgti į jos akis, į tą beribę įtraukiančią gilumą, kurioje taip norisi paskęsti. Netrukus grįžome prie suoliuko, tik šį kartą apsisaugoję nuo žvarbaus vėjo - šiltame automobilyje. Dar tris valandas šnekučiavomės ir kiekvieną pertraukėlę tarp žodžių sekė žvilgsnių susitikimai, paprasčiausias žiūrėjimas į akis, kuriose buvo viskas (jokios prasmės vardinti, tiesiog - viskas). Galiausia, pirmas nekaltas bučinys, užplūdusi jausmų jūrą, galutinai panaikinusi ledo likučius. Kodėl, aš, nežinau.
Ar aš džentelmenas, mandagus, rodau pagarbą? Ją įvardinu iš mažosios raidės, tą iš aukščiau žengusią būtybę, kurios vieta danguje, rojaus soduose, kur aplinkui nėra tiek blogio ir neapykantos. Ji nuostabi, ji paprasta savo nepaprastumu, jos nupiešti negali joks dailininkas, jos aprašyti negali joks rašytojas. Vien dėl to, nes ji yra ji. O man ji - viskas.
2016-03-06 22:16
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 3 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2016-03-14 02:36
Laukinė Obelis
Ju geriau nei buvusi dalis.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2016-03-07 21:17
Berezijus Kunelaitis
Dėkui už pastabas. Amžinasis, nes veikėjas nebuvo pažinęs meilės, dėl to jaudinosi, nežinojo, kaip elgtis tokioje situacijoje, tai jam pirmas kartas.
Malonu sulaukti grįžtamosios reakcijos.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2016-03-07 14:59
Lengvai
Galiausia priverčiau drebančias kojas pakelti kūną - nereikia persistengti su išmanumu.

Gėles iš bagažinės? Kažkaip laaabai keista gėles laikyti bagažinėje! 

 tirpdė mane sukausčiusį amžinąjį įšalą. - amžįnąjį? kodėl amžinąjį? Nes gražiai skamba, ar turite tam pagrindimą?

šaltas žvarbus vėjas vertė vėl pamiršti apie galūnes. - taip, labai aišku, ką norite pasakyti, bet ir vėl persistengta su įmantrumu. Paprasčiausiai literatūriškai neskamba.
Deja, kūnai turi savo reikalavimus, tad kol dar visiškai neužšalome, atsikėlėme ir nužingsniavome. - braukite lauk tokius, negailėkite. 

akward - seriously?!

Gerai, kad turėjau juodos kavos be cukraus, užgerti susaldintai pabaigai.

Labai linkėčiau daugiau skaityti literatūros klasikos ir atkreipti dėmesį į rašymo stilių, pasakojimo manierą, pateikimą per įvykius, personažų kūrimą.

Šiuo atveju turime labai paprastą ir prastą tekstuką, kurį perskaičius neišsisaugoja niekas.

2
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2016-03-07 09:46
Juozas Staputis
Autorius ieško savęs, savo rašymo stiliaus. Skaičiau ir prieš tai kūrinėlį. Vaizdas toks, kad yra daugiau dirbtinumo nei jausmo, intrigos ir išgyvenimo. Siekis tobulėti yra.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2016-03-06 22:43
DykumAsann
Vaikinas taip nuoširdžiai pasidalino, o jūs taip negražiai, ech
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2016-03-06 22:34
Billabong
Biškį trystelėjai nuo to paralyžiaus
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą