Ji
Savo pačios
Sukurtos tamsos
Karalienė
Didingai rymo
Sofos soste
Ir skeptru
Raudono vyno taure
Iš lėto
Pati sau asistuoja
Pavaldiniai
Po vieną išsibėgioję
Pasislėpę po sostu
Retkarčiais suloję
Užrūstina didingą Karalienę
Šleifai naktinių
Baltų chalatų
Išsliūkina iš paskos
Į šaltį
Ten
Kur žvelgia į prarają
Valdovė
Mėlynėm nusėtom rankovėm
Balta burtų lazdele
Mosikuoja
Į taktą
Įtraukiame
Išpučiame
Susimąstome
Keikiame
Liūdime
Vėl įtraukiame
Ir išpučiame
--------------------
Kartais krenta Karalienė
Ant murzinų karalystės grindų
Šaltų
Dėmėtų
Lyg ir pačios krauju
It sultingų žemuogių
Nusėtų
Rangosi
Rėkdama nesavu balsu
Peiliais pjausto
Ant dar šviežių randų
Klykia
Ach
Kaip karalystės kaimynams tai nemalonu
Galop nustimpa
Laikinu nakties miegu
Ryte
Eina
Nežinia kur
Sako
Pas tą
Kuri serga sunkiu
Dimensiniu miegu
Ryte
Kuomet pasauliui esti
Paprastai gražu
Iki sekančio vakaro
Kuriame
Vėlei
Sostas
Skeptras
Ir išdidi valdovė