Niekas, kuriam laikas sustoja.

Pasinert į amžiną ramybę,
Užsiklot žemėm su visais jos kirminais... [?]
Kad tave graužtų neįvertinę ar skanu... [?]
Kad supūtum ir taptum trąšom... [?]
Ne.
Geriau prapult,
Kaip dulkei
Sustojusiam laike,
Murkdytis begalybės liūne,
Džiaugtis smerkiančia tyla...
Klajot ten - kur tamsa,
Mėgautis vėju blaškančiu tave,
Kaip šiukšlę...
Jaustis nereikalingai,
Bet vertai...
Vertai begalybės...
Jausti, kad laikas sustojo.
Pa-ga-liau!
Užmiršti, kad dėl ko nors turi stengtis.
Užmiršti, kad dėl tavęs kažkas stengiasi.
Pamiršti kas yra gera, kas bloga...
Patirti, kad esi tikrų tikriausias niekas...
Niekas, kuriam laikas sustoja.