Liūdnas žmogus

Juodos plunksnos
Iš lėto krenta
Įsijausdamos į snaigių šokamą valsą
Išnykdamos jose
Nes galų gale
Tokia paukščių
Nuplėštais sparnais
Paskutinė valia

Pavargusios rankos
Slysta plaukais
Pirštais linguodamos
Nežinomą melodiją
Raitydamos
Iš šalčio
Pamėlusiais nagais

Veidu smengu
Į stalą juodžemiu virtusį
Lūpomis maldą kalbu
Tik žodžiai prasmenga
Kapo tyloj
Kurioje
Išsvajotos ramybės
Taip ir nerandu

Išsitiesiu
Ir tikiu
Tikėdama
Viltį prarandu
Krentu
Kur medžių šaknys
Kūną apraizgiusios melu
Ironiškai šypsosi
O aš pravirkstu

----------
Klajodama žemės branduoliu
Vis sukuosi ratu
Išėjimo nerandu
Ten
Kur rytas švinta
Nuolatos
Naktyje pėdsakus minu
Joje iš lėto
Apanku
Galop ir apkurstu
Ir nuolatos viliuosi
Kad šįkart keliauju
Paskutiniu tyliu
Nesuvokiamai tamsiu
Liūdno žmogaus
Nutapytu
O vėliau
Ir nueitu keliu