Septynios mano gyvenimo moterys

Susėdame vakare visos septynios, atsipučiame po sunkios dienos. Ne kasdien kiekviena išbėgame pasižmonėti - kelios ilsisi, o kartais tik viena išeina, ir ilgai negrįžta...
O kaip sunku būna, kai vienu metu visos norime pasireikšti. Iš pradžių tik šnabždamės, tuomet nesutelpame į tą mažytį mūsų sukurtą pasaulėlį, susiriejame!..

Chaosas.

Telieka tik raminti viena kitą, retsykiais tenka išvyti kurią nors, be teisės sugrįžti. Tačiau, prabėgus tam tikram laikui, ji vis tiek pasirodo, arba bent jau pasivaidena prie langų. Juk neįmanoma visiškai išplėšti dalelės savęs.

Norite su jomis susipažinti? Tai nesunku. Šiuo momentu jos harmonijoje. Septyni - geras skaičius. Bent jau dabar man pavyksta su jomis susitvarkyti.

Pirmoji dabar sėdi miegamajame ir iš lėto gurkšnoja baltintą kavą be cukraus. Suka plaukus, renkasi šukuoseną, staiposi prieš veidrodį. Galų gale išsirenka prigludusią raudoną "sexy" stiliaus suknelę, iš lėto užsitempia juodas kojines, apsiauna bateliais. Purkšteli gundančių kvepalų, lūpas nusidažo ryškiai vulgaria prisirpusių vyšnių spalva. Kaip ir kiekvieną vakarą... Įsmeigia savo juodas akis į veidrodį, ir šypteli, pagalvodama: "Jis šiandien tikrai neatsispirs" ir garsiai nusikvatoja. Netrukus jos lauks automobilis užtamsintais langais. Šiandien ji vė gaus trupinį... to, ką žmonės vadina jausmu. Jai to užtenka, ji - koketė.

Antroji nuolat mąsto apie ateitį. Dažniausiai ją sutiksi bibliotekoje. Per savo knygas ir sąsiuvinius ji dažnai pamiršta apie likusį pasaulį. Jai jis reikalingas, negali neigti, bet jai svarbiausia tik rezultatai ir faktai. Nuolat skamba telefonas, tuomet ji žymisi įvairius užsakymus ir susitikimus. Meilė jai nėra svarbu, o draugystė reikalinga tik tam, kad užmegztų kuo palankesnes pažintis. Išvaizda jai taipogi visai nesvarbi. Jos varomoji jėga - protas. Ji nėra nei optimistė, nei pesimistė - realistė. Šiandien ji ilgai nemiegos, o ryt vėl kops karjeros laiptais...

Trečiąją tikriausiai rasime verandoje, prie karšto braškių uogienės arbatos puodelio. Ji gležnutė ir smulkutė, šviesių plaukų, mėlynų akių. Mergaitė, nužengusi iš dangaus. Angelėlis, svajojantis apie tyrą meilę, nesuterštą tikrą jausmą, kurį ji nori užčiuopti. Pakėlusi akis į dangų, skaičiuoja žvaigždes, o žiūrėdama į pilnatį tiki, kad kažkur pasaulyje lygiai taip pat sėdi jai skirtas žmogus. Prieš miegą ji mėgsta rašyti dienoraštį, jame piešia iš vaikystės pamėgtus meškiukus, paauglystėje išsvajotas širdeles... Romantikė iki pat plaukų galiukų. Ji džiaugiasi pasauliu, myli kas rytą patekančią saulę, sode pabundančias gėles. Jos siela bent kartą per dieną sugrįžta į pajūrį, kur ji pirmą kartą įsimylėjo...

Ketvirtoji tūnos tamsiausiame namo kampe - rūsyje. Ji atsiskyrėlė ir beveik visada pikta. Ant pasaulio, blogo oro, ją aplojusio šuns, sulūžusio skėčio. O labiausiai - pikta ant savęs. Už tai, kad nemoka gyventi. Dėl to ji susidėjo su bloga kompanija, ten ji jaučiasi gerai - rūko ir geria. Tarp tokių kaip ji jai gerai, bent jau ji taip galvoja. Ji turi daug kaukių, ir nėra ko slėpti - jai patinka veidmainiauti. Ji laužo ne tik Dievo, bet ir moralės įstatymus, ant jų nusispjauna... Prieš savaitę ji ir keli jos "draugai" apvogė parduotuvę prie ąžuolyno. Nušovė ją aplojusį šunį. Suspardė mokytoją, kuris prieš metus baisiai jos nemėgo. Girdėjau, planuoja kažką nužudyti. Tikriausiai save, mat labiausiai už viską ji nekenčia atvaizdo veidrodyje, kuris kasryt iš jos juokiasi...

Penktoji - pamišusi keliauninkė. Ją sunkiai rasi namie, ji kaip staigiai atsiranda, taip staigiai ir dingsta. Mėgstamiausias jos posakis - "Gimiau laisva, esu laisva". Nieko neperspėjusi ji iškeliauja į Graikiją, į krepšį įsimetusi tik kelis drabužius, fotoaparatą ir sumuštinį su kumpiu, kišenėje teturėdama tik kelių mėnesių stipendiją. Užkietėjusi priešgina! Visuomet pasielgs priešingai, nei jos prašyta. Netiki įstatymais, politika ir pinigų galia bei besąlygiškai visiems tai įrodinėja. Geriausiai jaučiasi įkopusi į kalno viršūnę, kur kalbasi su vėju ir nusišypso snieguotoms eglėms. Arba vasarą numynusi dviračiu penkiasdešimt kilometrų, paskambina namo ir giriasi apie kelyje patirtas traumas. Tikriausiai iki gyvenimo galo gyvens taip aktyviai ir spontaniškai. Jos prigimtis - laukinė.

Šeštoji labiausiai mėgsta svetainę arba virtuvę - namų siela. Ji puiki duktė ir dar nuostabesnė draugė. Jau šiandien ji planuoja, kaip augins savo sūnų ir auklės jaunesniąją dukterį, kaip gamins pusryčius savo vyrui, vakarais apkamšys vaikus, o su vyru ilgai ilgai kalbėsis, kol užmigs, jį apkabinusi. Už draugus atiduotų viską, nesvarbu, kad nuo jų yra ne kartą nudegusi. Savo meilę draugams ji įrodo ivairiapusiškai. Nei iš šio, nei iš to iškepa jiems pyragą arba surengia pižamų vakarėlį. Save ji įsivaizduoja dideliame name su jaukiu sodu, iš kurio sklistų draugystė ir imbierinių sausainių kvapas. Ji - moteris, įkūnijanti Žemės įvaizdį...

Septintoji jaukiai įsitaisiusi palėpėje. Iš gamtos ji semiasi įkvėpimo, kurį išlieja kurdama savo kūrinius. Ryte ji atsikelia anksčiausiai ir pasitinka saulę, palesina paukščius, pavalgydina apsnūdusį katiną, išsimaudo ežere ir nuoga lepinasi atokaitoje. Su savimi visuomet turi užrašų knygelę ir pieštuką - poetė. Nemėgsta, kai trukdo rašyti naują sentenciją, eilėraštį ar tik vieną eilutę, tuomet išbėga iš virtuvės ir užsirakina palėpėje. Savo dailės kūriniais visame name nukabinėjusi sienas, nuolat ką nors keičia, derina. Dabar fantazuoja apie naują zebro kailio marginimo pagalvę. Savaitgaliais eina į apleistą namą gatvės gale ir ten tapo ar fotografuoja. Per pietus eina į bažnyčią ir gieda su kitais menininkais. Savo sielos mintis perduoda per rankas - rašaluotus ir juoda anglimi išteptus pirštus, o dainuodama atsipalaiduoja. Niekam nesakykite, bet sykį sode mačiau ją ir šokančią, jai visai neblogai sekėsi. Ji mielai priima svečius, tuomet kartu valgo tortą, klausosi Vivaldžio ir plepa plepa... iki išnaktų.

Visos šios septynios moterys gyvena mano sukurtame name - mažame pasaulėlyje, kurį visi vadiname gyvenimu. Jos visos yra Natalija, ir koketė negali gyventi be romantikės, menininkė - be karjeristės... Ir negaliu nė vienos nei smerkti, nei kurios išaukštinti. Tiesiog tokia esu, tokios mes esame... Ir nemėginkite kurią nors vieną manyje išvysti - jos viena kitai patarinėja, šnabždasi ir daro išvadas...

Buvo malonu susipažinti. Iki greito...























Indigo girl
2003 12 22