Trumpiausias kelias Namo-130

Samurajui Gipsiui reikėjo gerai apmąstyti; “Nejaugi tokioje apgailėtinoje būsenoje ir įvažiuosim į Luokę? ”
-Ej…. -Kvak-kvak…-Ar girdit?
-Girdim, girdim, -atsilėpė, šalia, iš maišo.
- Atrodo niekas mūsų nestebi…-Niekam mes neįdomus ir nerūpim…-Ištraukit galveles iš maišų ir stebėkit…. -Atrodo  Luokė  čia pat.
  Samurajus Gipsis atsargiai išlindo iš maišo, atsisėdo ir dairosi...
    - Rek išbandyti… Sėdo  priekabai “Mersedresui” už vairo, -nuspaudė ekseleratorių, spūstelėjo užvedimo knopkutę, -čiaudidamas variklis užsivedė, nuleido priekinį, -varomąjį ratą, ir nukabino priekabą nuo Pašto karietos kablio. Atsargiai, šiaip taip, per metrą atsilikęs, leido karietai važiuoti priekyje. -Pagaliau, Pašto karieta įvažiavo į miestelį. Ankstyvi ūkininkai, pakrautais vežimais, dardėdami, riedėjo grindiniu, -kėlė gaudesį; mykė tėlytčaitės, žviegė paršeliai, cypsiejo viščiukai ir stručių jaunikliai. Danguje skrido gervės… Šiltas vasaris pranašavo ankstyvą pavasarį. Pranas ir Gintas Bebras, per šurmulį, nieko negirdėjo ir nematė kas vykstą už jų, - veidrodielį, slapčia,  buvo nusiėmę priekaboje gulintys keleiviai. Karietai teko sulėtinti spartą, todėl vadeliotojai galėjo geriau apsižvalgyti. Pirmoje sankryžoje, priekabą -“Mersedesas” pasuko į dešinę ir Samurajus, persukęs žandikaulį,  pavažiavęs, sustojo paskui, - į jomarką suvažiavusiems baikėriams.  Įvairių markių motocklai, keturačiai amerikėtiški  automobiliai iš Lietuvos, Latvijos, Estijos, Lenkijos. “Senų automobilių paradas nusimato? ”-pagalvojo Samurajus Gipsis. Septyni jo keleiviai jau buvo išlindę iš maišų, -šukavosi. Susėdo, kaip ponai, Samurajui Gipsiui už nugaros ir žvalgėsi. Netikėtai priekinis ratas smigo į atsivėrusį  kanalizacijos  šulinėlį.
        -Kas dabar būs? –sunerimo ponaičiai ir panelės. Gerai apsižvalgę, apsiprato. Svarbiausiai nesukelti rūpesčių Pašto karietos vadeliotojams Pranui ir Gintui Bebrui…Samurajus Gipsis išlipo iš “Mersedeso” apžiūrėti ratą. Bandė kelti, bet, ką čia padarysi vienas. Netikėtai, už nugaros, aukštai pasigirdo: -Che-che-che…-Man  panašiai atsitiko…  Samurajus Gipsis  atsistojęs žiūri  į kaž kieno  krūtinę…Pakėlė akis, - pamatė aukštą ir platų, galingą, kaip uola,  besišypsantį vyriškį. Jis pagriebė už priekabos priekį, pakėlė, - ir dar patraukė, - per trys sieksnius nuo kliūtiės. Nusibraukė delnus, pasisveikino su Samurajum.
        – Kaž kur matytas, broli... -Žydrūnas esu…-Jei kas, nesisarmatiki…-Aš čia me vienas…ir mirgtelėjęs, nuėjo prie savo keturačio. Samurajus, iš nuostabos, neteko žado. Sutrikęs, tyliai tarė: - Dėkui, broil, -burbtelėjo ir prasibrovęs tarp stovinčių vežimų, priėjo prie Pašto karietos,  kaip niekur nieko, kaip vietinis, - susirūpinęs svečiais  žemaitis pasisveikino:
      -Sveiki, svetele…-Gal rek padėt? - Už vietą, - tik dešimt  Nikolojaus auksinių. Šie žiūri ir netiki…Pamatę Samurajų, viską suprato, -priglaudė pirštą prie lūpų:
    -Tsssss, - parodė į du, -šauniai, priekinius žirgus apžergusius čigoniukus. Supratę vienas kitą, Samurajus grįžo, sėdo už “Mersedeso” vairo, barbena pirštais: -Bar-bar-bar, -per atstumą, stebi vežėjus.  Niekas nežino kokį sprendimą priims grobikai. Ilgai nereikėjo laukti. Karietai įvažiavus į Turgaus aikštę, prisistatė aštuoni, -pažįstami grobikai ir apsupo Pašto karietą ratu. Nieko nepadarysi, -aišku kas čią yra šeimininkas.  Raitėliai žiūri šiaip, žiūri taip, - pasikreipę žiūri, bet… priekabos nėra. Nėra nei meiteliuko, nei maišų su bulvėm, tik plaistosi, virš karietos, dideli “bošgaulio” nasrai…Prašvitus nasrai neatrodė tokie grėsmingi; virš karietos  plaikstėsi  purpurinis  burbulas su plačia šypsena. Prie jo, lengvo vėjalio plaistomos, triejų spalvų plačios  juostos . Burbulo šonuosie išpieštas, šuoliojantis baltas Vytis.  Vyresnysis prijojęs pirmiausiai pažvelgė kur meitelikas ir bulvių maišai.  Neaptikęs, klausia dviejų čigonėlių, - šie kraipo pečiais, - nieko nežino:
      -Motiejau…-Nieko nematėm? –Motiejus pasikrapštė sprandą:
      -Radži, -Ištvanai, -Nieko nesakykit Tadui…
      -Gerai, Motiejau, -nesakysim… -Paršeliai ir bulvės mažas turtas, -numojo ranka. -Reks pasideriet su ūkininkais, - Gal nuderėsma Užgavienėm pigiau…-Matot kiek privažiavo… -Iki pietų rek gera pakrutiet…-Va, ir Tadas  atšuoliuo.
-Sveiki, vyrai…-Kaip grobis, Motiejau?
    -Mata, broli…
  -Pavažioukit… -Va ten, pro nuovadą  už kampo, -Rek apžiūrėt,  Motiejau.....
Teko  Karietos vadeliotojams Pranui ir Gintarui paklusti…
Aštuoni raiteliai, apsupę karietą, palydėjo pro nuovadą, už nurudyto kampo.  Samurajus Gipsis susirūpino, -neiškentęs, kad  nepraganytų  savo bendražygių,  palikęs priekabą, priartėjęs mandagiai per saugų atstumą, nusekė paskui, -žiūri skersai viena akim į grobikus,  kita stebi “Mersedesą”.
“Plėšiks yra plešiks, -nors vaidina džentelmeną, bet negali pasitikėti”: - dėstė mintis Samurajus. Sustojus karietai toliau nuo pašalinių akių, vyresnysis, pasivadinęs Tadu,  gerai  apžiūrėjo grobį iš visų pusių, atidarė karietos dureles, -pamatė išbalusius aštuonis keleivius, pasisveikino:
      -Sveiki… -Kas būsit? –A… –Šiuos trys Jonus  ir Juozuką pažįstu…- O kas tie keturi?
  – Guden morgen, Ponai…Šie nei A nei B…tik sėdi  išbalę, -užspaudę lūpas.  Greičiau prakalbinti  Tadui teko pakelti žirgą piestu, ir iš keturvamzdžio, istorinio, -Emilijos parakinio šauninko, paleido trys šūvius į dangų.  Keleiviai, kaip perkūnijos trenkti, -krūptelėjo.  Pasimujstė, -drebiedami parodė į užčiauptas burnas,  Atseit nesupranta, -negali kalbėti, - tik parodė  atitrauktas rankines ir iškrapštė  tuziną krepšinio kamuolių.
-Gera, -tęsė  muitininku prisistatęs Blindą. –O ką dar turit? –Prasižiouket…
    Teko prasižiuoti.  Tadas pasilenkęs gerai apžiūrėjo  dantis ir pastebėjo,  kad po liežuviu, kaž ką turi, -laiko prispaudę…Nenoriedamas daug  kankinti, paprašė  būti iki galo atviriems ir patiems ištraukti  tai  ką taip brangino po liežuviais. Tikėjosi aptikti  žiebtuvėliams akmenukų. Bet ne, -grobis buvo  vertas kur kas daugiau.  Keturi Europos čempionų  medaliai atsidūrė Tado Blindos rankose.  Trims  Apaštolams Jonams,  buvo nepatogu, -patys atidavė savo brangius trofėjus.  Tadas  Blinda  pasvėrė rankose, - dantimis patikrino:
      - Gers grobis, Motiejau.  -Už tai, - Žemaitija bus dėkinga…-Gal pateiksim varžytinėm.  Atlygį už šou artistams išmokiesma. - Daugiau nebekankimsiu, –Kas būsit, Gerbiamieji? –Kontrabandininkai, kolekcininkai, ar šnipai?
      – Katalonai, prancūzai, -Syyyr, - pažvelgę vienas į kitą atsakė keturi užsienio keliautojai.
– E,  -Tai ęsat  Ispanijos žemaitę? –Broliai ęsam. –Pažįstat mūsų sesę iš Venesuelos, -  Jūratę De Rosales? –Ji kalbėjo mums apie jus, ir apie  katalonus, - mums artmus gentainius kalbėjo...
- Je, -kartu atsakė Sergo Rodrigesas ir Paul Gazolis.  -Pprancūzai esam, -atsakė vienas gražuolis, panašus į maurą, -Tonis Parkeris-, -O šis, Nando de Colo.. - abu nušvitę, -pritardami linktelėjo .... -Je, -Banžūr kamarad, Mesje, Blinda...
- Gera... -Brolia prancūza, ispana... -Būsit mūsų svetele...
  -Vežėjai. -Važioukit  ir įsikurkit …-Vaaa  ten, - į Mamuko kiemą. -Lai žirgelia  pailsi…-Dar susitiksim….
      – Geri  žirga…-Žemaituka, -nepagailėjo pagyrimo  Pašto karietos vežėjams  Pranui  ir Gintarui Bebrui Tadas…. –Mes dar susitiksma,  broliai.  –Teks  žirgelius  išsipirkti…- Kitep  bus bloga… -Oj kap bloga bus…-Laba bloga . –Geras darbas reks atsilygint Žemaitijai…-Va tep, broliai…  -Dabar galit neskubėti. - Prašom apžiūrėti  didžiausią  Žemaitijoje jomarką.  -Po jomarko,  lauksiu jus su klumpėm, prie Šatrijos kalno, yspudingoj Užgavienių  šventėj… - Čiau, broliai, - pakėlęs Sartį, nurūko su savo  “muitininkais “  rinkti  iš ūkininkų mokėsčius… -Och tie pinigai…. -Tik  pinigai, pinigai, pinigai…