Suspindėjo laimė

Mano nakties sapnai,
kaip nekalti bučiniai,
jie lyg tie paukščiai,
apglėbę sparnais,
apsuka galvą,
nes patikėk,
įmanoma ir sapne,
pasijusti daug arčiau,


laimė suspindo, suspindo tik mums,
savo liepsnos gražumu,
tarsi meile apdalino ji mus,
nepamirš to niekas, niekada,

laimė suspindo, suspindo į akis,
mums savo šviesos spalva,
per pačią audrą, tarsi užmarštin,
tvykstelėjęs žaibas.



Lauki eilėje --- parduotuvėje,
kai aš prieinu,
bučiuoju tave, taip nelauktai,
tik va,
ar mano bučinys,
pavirs, į ką daugiau, nei į sapnus,
pavirs, į laimingiausius, du paukščius...