Vestuvės

Juodu ilgu tuneliu
Kurio gale
Šviesos nėra
Braukdama šlapią
Vėsų cementą
Tobuliausiu vestuviniu šleifu
Nesiekdama žemės
Žengia nuotaka
Su prikabintu ant kaklo
Metaliniu kraičiu

Po jos pėdomis žiojasi
Auksiniai mėnulio krantai
Ir žvaigždės negyvos
Vis byrančios
Slenksčiais
Plaukais
Ar pirštų galais

Šypsnis
Ties lūpos kampu
Niūniuoja melodiją
Būriams iš paskos sekančių
Niekuomet negimusių vaikū
Vėjas
Sučiupęs voratinklius
Už pačių jų galų
Švelniai siūbuoja
Meilės takto ritmu
Juodi šilkiniai raišteliai
Netyčią iširę
Iš suknelės skvernų
Nepastebimai atgal
Į vieną siją susiveja
Stebėdami pėdsakus
Šeimininkės pėdų

Tunelio gale
Altorius
Ir trys tūkstančiai kėdžių
Kaspinais išpuoštų
Beveidžių šešėlių

Trys taktai
Trys kryžiai
Pabeldus į grindinį
Pavirsta šerkšnu

--
Ar sutinki?
Sutinku.