Kam?

Kam
          saulę žiburių
vėl atgręžei širdin,
apakus nuo šviesos
jau nematysiu nieko,
nors
        jausiu ją
                    giliai?..
Kam
        tylą sutemų
tu nuvijai naktin
ir ledą vienumos
sukaustei amžių miegu,
juk
              jausiu jį
                          giliai?..
Kam
              iš versmės gelmių
vėl
              beldiesi širdin,
kad gylyje žaizdos
matuotum
              skausmo jėgą,
juk
              jausiu jį
                          giliai?!