Saulės kūnas pro skarmalus dega
Saulę užgulė driskius įraudęs
o kiti pavyduoliai pajuodę
susibūrę pasivertė vakaru
o nakties balzgumoj virto slibinu
su metalo akim žvynuose
na o
tu
atsisėdai pačiam paširdy
rodeniška poza vyzdžių skylutėse
lyg mažesnė prasmė judesy
nei rymojime
lyg žvilgsnis į niekur
panašesnis į riksmą


Alius Gauriškis


















