Rašyk
Eilės (72104)
Fantastika (2164)
Esė (1684)
Proza (10336)
Vaikams (2456)
Slam (49)
English (1091)
Po polsku (332)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 18 (1)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Google+ Twitter







Jinai spindėjo. Spindėjo  jos gelsvai pilki plaukai, kibirkščiavo vaiskiausia dienos šviesa žydros akys, netgi balta veido oda įgavo porcelianinio indo šono blizgesį. Spindėjo dargi žodžiai kuriais  tarsi fejerverkais sproginėjo pasakodama:
-Stačiai nepatikėsi-  pačiame miesto centre, pačioje prašmatniausioje kavinėje paskyrė pasimatymą?! Ir atėjo ten su stulbinamai didele raudona rože! Na pasakiškai gražia!!! Tokios laimingos dar niekada nebuvau jos mačiusi. To džiūgavimo spindėjimu tarsi užsikrėtė medžiai, namai ir praeiviai, - žėrėjo saulėje liepų blizgūs lapai, blykčiojo nuo jos spindulių langai ir kiekvienas sutiktasis atrodė šypsosi. Nejau tikrai įsimylėjimas toks galingas dalykas kad galima šitaip suspindėti? Eiti su ja buvo taip gera ir lengva..

Deja neilgai spindėjo. Tada, išbėgusi į savo spindėjimo vaivorykštę, mane pamiršo, galėjau tiktai spėlioti kiek kartų kokiose  kavinėse lankėsi, kokių dar gėlių gavo. Kai vėl sutikau buvo pilka kažkokia ir nublyškusi. Kalbėjo mašinaliai gniaužydama pirštais upės medinį liepto turėklą, iki kurio nukulniavome besikalbėdamos. Tarsi tas apgailėtinas turėklas galėtų susiurbti jos nuoskaudą!
-Žmoną jis turi ir tris vaikus. Be viso to dar meilužę... nėščią. Melas viskas melas buvo- pramoga jam..
Maniau užmirš, susitaikys su tuo kas atsitiko ir dar kada nors spindės. Argi to nepatiria bene kiekvienas žmogus? Pasaulio mugėje daug visko pamatai, dag kas sužavi, bet ilgainiui suvoki kad tai tebuvo visai nevertas dėmesio pigus niekutis. Tačiau nutiko visai nenuspėjamas dalykas.

Balsas buvo kažkoks romus kai paskambino. Paprašė nuvežti iki kapinių. Nelydėk. Nutolo per nebylią antkapių minią viena nešina raudona rože...
-Vakar palaidojo, - automobilis pamaldžiai ūžavo klausydamas jos vangios šnektos.
- Širdis sustojo. Vos keturiasdešimt metų ir še tau. Sakė klykė žmona, raudojo vaikai. O meilužė anksčiau laiko pagimdė... Raudojo ir jinai, nors nei balsas drebėjo, nei ašaros tryško, bet tas romus balso tonas, toks keistas neįprastas, kažkoks negyvas, trikdė labiau nei garsi rauda.
Ir kodėl tas jausmas toks negailestingas- neatsiklausia elementarių dalykų- vedęs ar vienišas, sveikas ar ligotas, doras ar niekšas? Kas jam duoda tokią teisę sujaukti visus planus ir svajones? Ir ką tokio turėjo jisai? Juk mačiau jį: visai neįspūdingos išvaizdos- žemaūgis ir pliktelėjęs. O jinai šitaip spindėjo!
------------------------------------------------
Nesenai vėl ją sutikau- pelės plaukai nudažyti ryškiai raudonai. Jie blizga, jie tikrai gražiai sveikai blizga. Bet nespindi. Ir tų plaukų aureolėje jos siauras blyškus veidas tiktai dar blyškesnis. Ji kalbėjo visai ką kitą, - kaip gerai leidžia laiką, kad buvo Turkijoje, bet sugavusi jos užgesusį žvilgsnį pamaniau- nespindės, niekada daugiau.
2016-02-14 10:29
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 3 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2016-02-14 11:00
Juozas Staputis
Gyvenimiška ir tragiška gyvenimo istorija.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą