Gimtinė

Rytas pažadina mano gimtinę,
Permatoma rūko skraiste apgaubia ją,
Ši šalis Lietuva vadinas,
Ak ji išliks tokia visada.

Neįžengiamos girios ir medžių tankmės,
Nuo vaikystės viliojo mane,
Jos kantriai saugojo paslaptis,
Žaliuose lapuose ir žieduose.

Kiekvieną rytą prabudus,
Klausiausi paukščių balsų,
Tarsi puikiame koncerte pabuvus,
Nuostabiausių gražiausių garsų.

Vasaros pievos beribės,
Paglostytos vėjo lingavo,
Jų šnaresį vogė platybės,
Ir nešė tiesiai į dangų.

Debesys plaukė iš lėto,
Žydri raudoni ir pilki,
Niekada aš jų nepaliesiu,
Jie visada man išliks svetimi.

Kai saulė slėpės medžiuos,
Ir  viską apglėbė tamsa,
Aš užmigau vos užsimerkus,
Kitos dienos belaukdama.