Ramunė
Aguona
Rugiagėlė
Bajorė
--------
1)
Ir paliksiu aš -
Vieną skintą žiedą.
Ramunėlę baltąją
Numarinta...
Atsakymo ieškojus,
Bet staiga sustojus -
Palieku baltagalvei
Josios sparnelius.
Taip, ne - norėjus,
Bet širdy pajautus,
Žiedeliui sumelavus -
Argi bus geriau?
***
2)
Lydi mašinas
Raudonu savo žiedu,
Ir tą pakeleivi
Drabužiu pilku.
Jo kairėj - stiklas,
Dešinėj - kamštelis,
Stiklas - skysčio pilnas
Vienam ilgam keliui.
Ar tave jis matė
Žiedlapiais raudoną?
Kas ten gali atsakyti?
Skystis buvo rausvas.
O gal jis poeta -
Daug kas ima baltą.
Pilkas rūbas slepia
Dvasią margą
****
3)
Pasėmei dangaus mėlynės
Ir save apglėbei
Rudžemio rugių lingavimu
Susižavėjai.
Ir įėjus į jų ratą
Nebeišėjai.
Prie jų - kad nebūtų liūdna
Toliau žydėjai.
Žydėjai ir guodei -
Liepos pabaigą
Lingavimo galą
Mėlyne savo glaistei.
Ir nunokus jiems -
Tavo karūnėlė
Paskutinė tarė -
Iki - mylimiesiems.
***
4)
Tu - graži,
Bet arti - šiurkšti.
Kaip išpuikusi
Dama kaskart lieki...
Bajore!
Kas tave taip vadino,
Arti pabuvus - pažino.
Violetiniai kuokštai
Vienas po kito stiro.
Tik iš tolo tave stebėti -
Kitaip prilipsi...
Kaip išlepusi begėdė,
Be dėmesio nerimsti.
***
2015-07-23