* Sapne ?

„Hey Joe, where you goin' with that gun in your hand?
- I'm goin down to shoot myself,
you know I caught myself messin' 'round with wrong woman. „

20 22 02 02 2016
Namai.
Fever tree - hey Joe.

Taip tirpstanta žiemoje,
Lauki nubudimo.
Varpas - tai ženklas,
Jau metas eiti.
Bet vis dar tyla.
Tad vis dar sapne,
Ieškai savo šaknų.
Randi ir pameti.

Sakė anas -
Kad žmonės it pirštai,
O tu tik judini juos.
Taip šian vienas pirštas nulužo.
Taip nežinai,
Kūrį pirštą dėsi prie lūpų,
Kad palikt paslaptyje.

Taip klausi savęs,
Kas esti tavo tiesa,
Kiek sluoksnių gali būti drobėj,
Kad išliktų ji gyva.

* * *

oi Joe.. Oi Joe...

Kartais stebiu kaip tu, bandai užmuilinti savo jausmus, ale paskęsdamas aliejuje. Ten kur rods, niekas nesupras, ten kur rods niekas neras. Kartais stebiu, kaip tu ten aliejuj, tepi, dedi, konstruoji ir backtasoijfia - žiūri atsakymas. Linksmybė ar liūdesys, jei kiekvienu potepiu atjaustas - ten jau lipdos, statos, verias. Taip gali rasti tiesą. O gal nurodyt kryptį. Tam kas turi gerą akį. ech. Tikiu esi kažkur Tu, tas kur turi tą akį.

Taip nežinia, ar labai beprasmiška, vis tept,
kai nežinia, ar Jus nuneš kada į tuos sodus,
Iš kurių imiau spalvas.
Taip baugu, kartais net rodos,
Tik vienas ten vienas ten būvau. . .

Bet čia ir slėpinys.
Kad esti ten kažkur žiūrovas,
Kur mato sodus.
Kur lanko kalnus.
Kur gal aš dėl jo,
Kur gal aš lankau.

Čik.

***
Trejybė - bermudų?
Sezano? Van Gogo? Gogeno?
Picas so
***
Dar šešis kartus,
o vėliau devynis.
tris kartus per savaitę,
Devynis mėnesius.
Forma.
Bet nei mandarinas, nei obuolys.

***
Devyni.
Iš keturių,
Tarp dviejų septynetų,
Ratu.
Tu.
tu.
ratu.
kvadratu.
Devynetu.
***
Čik
***
Sunku buvo paaiškinti, ką visa tai reiškia,
Tai būta kompozicinių ribų,
Tik nežinia kuriose erdvėse.
Tarp jų garantuotai turinys,
Ir paskendęs laikas.
Ten muzika,
O tik atmerkus akis vaizdas.
***
Čik
***
Varpas.

***

Ir bičas atsibunda. Ištiesia į šalis rankas, prastumdamas skambančia keramikos kolekciją lovoje. Atsimerkia prieš lubas, o ten listros gipsinėje dekoracijoje nieko netrūksta. Jam nebesivaidena ir jis išbrenda iš lovos ant parketo. Dar prisimena, kaip sapne ji kažką jam kliedėjo į ausį, kol anas atleido, ir netyč vos jučiom palietė ją. Čia ir viskas - žiebtuvėlis ištrinti - vandenėlis pagydyt. To košmaro kaip ir nebėra. Bet čia lieki tu. - ai Bičas! 
Durys, langas, lempa.
Spaudi enter ir Next.
Taip prasideda kelionė laiku,
Atgal po dešimt minučių,
Iš pradžios į pabaigą.
Išnaujo ima ir peržvelgia vakarykščius sapnus,
Anuos palygina su r e a l i u prisiminimu.
Ir įsikūnijęs vėl klysta.
Sunku pasakyti, kai ans vis kalba su savimi - kuris iš jų tuo metu būna tikras. O jei abu, visgi, kuris iš čia t i k r a s. Kuris dominuoja...
Kol ištiesų, ans pranyksta.
Jis tirpsta, kaip tirpęs lig varpo.
Jis netiki kas ištiesų esti „aš“, kol pats tokiu netampa.
Kol vėl varpas,
Ir pabunda Bičas,
Visas užgęsęs.
Puodelių jūroj.

21 02
02 02
20 16

Fever tree