turtingi

išlieję mėnesieną
sulipom pirštais lūpom
šešėliais glostėm sienas
lemtis ruletę suko
laimėjimu apsvaigę
skubėjome ir delsėm
akimirkos lyg snaigės
skaniai ištirpo skalsios

kada atstumas baudžia
vaizdais ir žodžiais žaidžiam
vos pasitaikę graudūs
į juoką susižeidžia

vėl ties upe vėl sraunūs
alkiu abu turtingi
užsėjam meile lauką
ir antrojo pristingam