...

Dabar mes kursime mįsles –
taip užvakar planavome kvailioti
šiandien. Patrupinkim niekų, juos protai les.
Paberkime plonai – mylėkim plotį.

Nes gyliai šiais laikais taip banalu.
O mįslei reikia daug seklių kanalų.
Svarbu neužmaskuot visų galų,
ir nepamiršt palikti siūlo galo.

Papuošt dvejojimui – pažert dyglių.
Balta panėrus debesin – gi
išnyra saulė mėnuliu.
Kas tai? Ieškojimai visi teisingi.

Kada spėjimui slėptis nebeliks
jau kaip, nušvist ir kloti jį ant stalo
kaip košę ygrikų su prieskoniniu iks,
lyg biustą, nuimtą  nuo pjedestalo.

Kurio akiduobėse vėsta sos.
jei niekam dar neįdomu tai
dabar, rytoj visiems prireiks tiesos,
tada išdygs atsakymų mamutai.