Rašyk
Eilės (78076)
Fantastika (2303)
Esė (1552)
Proza (10905)
Vaikams (2710)
Slam (73)
English (1198)
Po polsku (369)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 19 (2)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Twitter







Rytas. Pabudau ir saldžiai pasirąžiau lovoje. Atsisėdau ir žvilgtelėjau pro langą. Jau seniai buvo prašvitę, kieme virė gyvenimas.
  -O, Dieve! Aš vėluoju į mokyklą!
  Žvilgtelėjau į laikrodį kabantį ant sienos. Laikrodis rodė 07: 53.
  -Košmaras! Nu  aš ir žiopla! Kvailė! -bambėjau rengdamasi kosminiu greičiu. Po penkių minučių jau buvau apsirengusi ir dabar kroviau  knygas į kuprinę. Išlėkiau iš namų nepusryčiavusi ir pasileidau bėgti laiptais. Šokinėjau po tris, po keturis laiptelius, pora kartų vos nepargriuvau. Netrukus buvau kieme ir kūriau mokyklos link.
  -08: 06! Viešpatie švenčiausias! Man šakės!
  Bėgau tuščiomis gatvėmis, visiškai uždususi ir pavargusi. Jau neturėjau  jėgų, bet vis bėgau, nes labai nenorėjau pavėluoti antrąją dieną. O štai pagaliau pasirodė tamsus mokyklos stogas. Jau buvo belikę keli metrai iki mokyklos vartų. Dar penki metrai... Trys metrai... Metras. Na štai. Pasiekiau mokyklą ir truputį sulėtinau, kad galėčiau bent kažkiek atsikvėpti.
  Per tą laiką, kol nuėjau į rūbinę, atsikvėpiau ir vėl nukūrė koridoriumi į istorijos pamoką. Kai  jau buvo priėjusi koridoriaus posūkį, už kurio buvo istorijos kabinetas, tik staiga... iš už kampo išnyro kažkokia žmogysta ir nespėjusi sustoti atsitrenkiau į jį.
  -Oi! Labai atsiprašau, -burbtelėjau ir pakėliau akis.
    Prieš mane stovėjo truputį už mane aukštesnė mergina. Ji buvo apsirengusi labai trumpą sijoną ir gan atvirą palaidinę. Ryškiai pasidažiusi ir susipynusi vos pečius siekiančias kasytes.
  -Na ką tu, čia aš atsiprašau, kad taip netikėtai pasirodžiau, -mandagiai atsakė, -aš Savana.
  -Džeidė, - atsakiau.
  -Niekada nemačiau tavęs anksčiau, tu naujokė?
  -Taip, atvykau iš kito miesto, -tariau ir stebėjau tuo metu pro šalį einantį Kajų. Jis tik keistai dėbtelėjo į mus.
  -Labas, Kajau, -šūktelėjo mergina, bet šis nieko neatsakė, -na, Džeide, man reikia bėgti, dar susimatysim, -džiugiai atsisveikino ir nubėjo į tą pusę, į kurią ėjo Kajus. O aš pasileidau bėgti koridoriumi.
    Na ir štai, galų gale,  pasiekiau istorijos kabinetą ir staigiu judesiu atidariau duris.
  -Labas rytas. Atsiprašau, kad pavėlavau, -išpyškinau ir apsidairiau. Dabar visa klasė smalsiais žvilgsniais degino manyje skylę. Pasijaučiau nejaukiai.
  -Ir tau labas rytas, - kiek nustebęs pasakė mokytojas ir pasitaisęs akinius pakėlė akis į laikrodį kuris rodė: 08: 23, - na ką gi, sėskis, bet daugiau nevėluok!
  -Gerai, -su palengvėjimu atsidusau ir  nukūrė į prieš paskutinį suolą, kur jau seniai atvertusi knygas sėdėjo Eva.
  Man pasisekė, kad Eva, kaip ir aš buvo pasirinkusi istorijos pamoką. Labai džiaugiausi, kad bent vienas žmogus šioje grupėje yra pažįstamas.
  -Kas atsitiko? Kur buvai? -tyliai paklausė Eva.
  -Papasakosiu per pertrauką, -greitai atsakiau ir įsistebeilijau į lentą.
  Sėdėjau pamokoje ir nieko negirdėjau, ką aiškina mokytojas. Retkarčiais  apžvelgdavau kiekvieną mokinį sėdintį klasėje, bet vėliau vėl nukreipdavau žvilgsnį į lentą. Pabandžiau susikaupti. Deja nepavyko. Na tiesa sakant to net ir neprireikė, nes koridoriuje nuaidėjo skambutis. Žinoma, juk pusę pamokos praleidau.


  -Tai kas įvyko? -paklausė Eva ir čia iš gretimos klasės  išėjo Nikas bei Paulius ir prisiartino prie mūsų.
  -O kas įvyko? - klausiamai sužiuro abu vaikinai.
  -Pramiegojau ir vėlavau į pamoką, o paskui koridoriuje susidūriau su kažkokia mergina. Ji atrodė miela. Prisistatė Savana.
  -Savana su tavim kalbėjosi? -paklausė Eva.
  -Na... taip. O jūs ją pažįstat?
  -Žinoma, -atsakė Nikas, -Savana dvyliktokė ir  yra  viena populiariausių merginų mokykloje. Taip pat viena labiausiai pasikėlusių. Tikriausiai pastebėjai, kai ji apsirengusi. Dažniausiai ji leidžia laiką vaikinų kompanijoje, kabinėjasi  prie visų, jai patinkančių. Seniau net bandė kabinti Kajų, bet jis ją atstūmė.
  -Rimtai?
  -Mhm. Bet ji vis dar nepasiduoda.
  -Pastebėjau, kai su ja kalbėjau jis ėjo pro šalį, ji staigiai atsisveikino su manim ir nubėgo į tą pusę.
  -Keista, kad ji su tavim kalbėjo. Ji su merginom nelabai kalbasi. Dėl konkurencijos, pati supranti. -kalbėjo Eva.
  -Nuoširdžiai, manau, kad jai nepavyks sugundyt Kajaus, o tu galėtum, -kumštelėjo į pašonę Nikas.
  -Ir jei tau pasiseks su juo susidraugauti, tai bus kažkas nerealaus, - išpoškino Paulius.
  -Kodėl?
  -Daug merginų bandė jį kabint, bet jis visas atstūmė. Jis pats renkasi su kuriomis merginomis draugaut.
  -Joa, todėl aš tave iškart nuraminu, - papūtė lūpas Nikas ir uždėjęs ranką ant peties ir patapšnojo, - vargu ar tau pavyks. Bet jei pavyks, tai reiškias tu kažkokia meilės deivė.
    Besikalbėdami priartėjom prie valgyklos.
  -Ir tada mes visi garbinsim meilės deivę, aukosim jai... ką nors! -pasiūlė Paulius. 
  -Taaaip! - pritarė Nikas.
  - Jūs gal broliai? - vos tvardydama juoką išlemenau.
  - Aš ir jis broliai? Nė už ką! - abu vaikinai nusikvatojo ir kaip visada įbėgo į valgyklą. 
  - Jie tiesiog nuo darželio laikų yra geriausi draugai, - paaiškino Eva, -nors, panašumų tikrai yra.
    Prisijungėm prie jau už stalų sėdinčių vaikinų ir pradėjome kalbėti  apie skirtingus dalykus. Aptarėme mokytojus ir pamokas, savo puikią auklėtoją, savo šeimas, tėvus. Viską, kas įmanoma.
    Valgykla buvo didelė ir erdvi, joje buvo daugybė stalų ir kėdžių. Čia kvepėjo skaniu maistu ir tvyrojo puiki bei draugiška atmosfera. Beveik visi stalai buvo užimti paauglių. Čia prie mūsų priėjo auklėtoja.
  -Sveiki vaikučiai, -pasisveikino ji, -na kaip jums sekasi? Džeide, kaip mokykla, ar niekas neskriaudžia? Daug draugų susiradai?
  -Viskas labai gerai, visi labai draugiški. Man labai čia patinka, -linksmai atsakiau. Man tikrai patiko naujoji mokykla.
  -Tai labai puiku! O jūs žinote, kad po dviejų pamokų jums bus langas?
  -Taip žinome, -atsakė Eva.
  -Na tai gerai. Per daug neišdykaukit! Sėkmės, -palinkėjo auklėtoja ir išėjo.
  -Tai kas ką planuoja veikt? -paklausė Paulius.
  -Nežinau, gal nueisiu pasivaikščioti, -atsakė Eva.
  -Aš gal prie kompiuterio pasėdėsiu.
  -Aš su tavimi.
  -O aš turbūt nueisiu į biblioteką. Greit fizikos kontrolinis bus, o man reikia papildomos informacijos, -kiek pagalvojusi atsakiau.
  -Tada galėsim eiti kartu, -pasiūlė Nikas, -kompiuteriai ir biblioteka visai šalia.
  -Gerai, būtų puiku.
  -Jau tuoj bus pamoka. Eime, -netikėtai prabilo Eva.
  -Taip, eime.
  Iišėjome iš valgyklos ir nuėjome į dar vieną matematikos pamoką. Pamoka buvo nuobodi. Darėme tą patį, kaip ir prieš tai- sprendėme lygtis.  Kadangi sėdėjo prie pat lango, tai paslapčia žvilgčiojau pro jį.
  Kieme buvo ramu ir tuščia. Tolumoje matėsi gelstantys ir lengvai krintantys medžių lapai. Ruduo... Nemėgau  rudens. Ir ne todėl, kad šį rudenį man teko kraustytis į kitą miestą, o todėl, kad tai, mano manymu, didelių permainų metas. Juk po rudens ateina šalta ir žiauri žiema, o šalčio nekenčiau labiausiai. Visuomet laukdavau, kada gi pagaliau ištirps žiemos sniegas ir ateis pavasaris. Toks lengvas, romantiškas... Ir galų gale ateis visiškai  nerūpestinga vasara. Vasaros metu žmonės keičiasi, jie nebebūna tokiais piktais ar šaltais, o tiesiog tampa laimingesniais. 
    -Džeide! Grįžk į klasę! Pamoka vyksta čia, o ne kieme, kitą kartą įrašysiu dvejetą, -netikėtai subarė mokytojas.
    -Atsiprašau.
    Nukreipiau žvilgsnį į lentą ir ėmiau stebėti kiekvieną mokytojo judesį. Nors ir stebėjau pamoką, vis tiek buvau paskendusi savo mintyse. Į galvą lindo įvairios mintys. Kai kurios buvo protingos, kai kurios visiškai kvailos, o kitos netgi keistos. Apmastydavau kiekvieną mintį, kokia ji bebūtų.
  -Džeide, ar tau viskas gerai. Gal kažkas atsitiko? -tyliai paklausė Eva.
  -Nežinau. Turbūt, viskas gerai.
  Pamokai pasibaigus, Eva išėjo, o aš su vaikinais nuėjau į biblioteką. Jie man padėjo surasti reikiamų knygų, o jas suradusi nužingsniavau prie bibliotekininkės, kad pasirašyčiau už knygų pasiskolinimą. Paskui atsisėdau ant nedidukės sofutės patalpos kampe ir pradėjau nagrinėti informaciją knygose, kurias pasiėmiau.
2016-01-27 18:50
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 3 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2016-02-02 16:23
vakvakas 2
1
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą