Tėčio medžiai

Tas dienas aš menu:
Gražų sodą, namus,
Lyg pavasario rytas - vaikystę.

Tu toks aukštas, stiprus,
Ąžuolas išlakus,
Prie tavęs aš - mažutė mergytė.

Po sodą vis lakstau
Ir drugelį vaikau.
Geros akys visur mane lydi.

Pirmutinė daina
Iš tavęs išgirsta
Apie šieną lankelėj sulytą.

Čiulba paukštė marga,
verkia sesė jauna...
Ta daina laukuose pasiklysta...

Katrą taip nelauktai
Liūdesy palikai -
Išėjai, iš kur niekas negrįžta...

Gimto lizdo trauka neišnykus.
Čia tik medžiai savi
Pasitinka viešnagėn parvykus.

Liepos žydi gelsvai,
Dangų remia klevai,
Tyliai ošia beržai garbanoti.

Tuos medžius taip seniai
Jaunas tu sodinai.
Prisiglausiu prie jų parymoti.