Trumpiausias kelias Namo -127

Vingiuodami kelu Šiluva-Tytuvėnai, pravažiavo Pavydų kaimą. - Keisatas pavadinimas, -tarė Samurajus Gipsis. –Nejaugi čia, - kaip visoje Letuvoje žmonės? –Netikiu, -šyptelėjo Samurajus. -Na, - gal kaip visur, -visuokių rekia.  –Štai ir Tytuvienai. Miestelis tylus. Baigė rusenti ant palangių Sausio-13 atminimo žvakutės. Trumpindami kelią pasuko neprivažiavę Tytuvėnų bažnyčios, vienolyno ir Piligrimų centro. Naktis buvo ypatingai šalta. Keliautojai jautė iš namų kaminų kylančių namų dūmų ir sodžių kvapą.  Naktis be vėjo, dūmai nesisklaidė, -jautėsi sodžių ir degėsių kvapas.
      –Smogas, -tarė Samurajus.
    –Ja-ja, pritarė vežikas Pranas. – Netinkamai pravalyti kaminai, - papildė Gintas Bebras. Keliautojai padidino spartą, ir paliko miestelį. Antrą kartą kirto Karaliaučius-San-Peterburgas geležinkelį. Sustojo prie „STOP“ ženklo. Samurajus Gipsis žvilgtelėjo kairėn, dešinėn ir pastebėjo, - netoliese stovėjo trys prekiniai vagonai pažymėti imperijos dvigalvio paukščio simboliais. Keliautojai neskubėjo, - ilgiau pastovėjo, - pamatė, kad vagonai palikti ne šiap sau stovėti be priežuros. Vyko iškrovimo darbai. Pilki šešieliai darbavosi greitai ir tyliai. Iš vagonų krovė dėžes, į čia pat stovinčias sunkiasvorius vežimus, -vilkikų-refrežeratorių prototipai. Dengti vežimai pažymėti bendrovių simboliais ir reklamom „Myliu maistą“. Keli furgonai su „Šiaurės vilkas“emblema, -kelios bevardės, - tik su rauduona juostą mėliname fone „Pagiegių Muitinė“, -bylojo užrašas. –Tikėtina, kad vyksta išmuitinimas, -tarė Samurajus Gipsis. Jis pastebėjo daugiau, bet neužsiminė. Neužsiminė, kad ant vienų dėžių buvo pažymėta; „Broireliai“, o an kitų dėžių „San Džordž“, „Philip Mores“ir „Ruskij standart“. Brojlerius krovė į vežimus tarp ledų, kad tiktų greitam naudoimui ir nepasentų barstė druska ir pipirais. Staiga juos pastebėjo, pastatytas po medžiu „sargas“ir atskyrė pilkų dūmų uždanga. Buvo numesta dūminis užtaisas.
        Daktaras Wotsonos paklaustų Šerloko Cholmso: -Kokie „mieli“ ir apgailietini niekšeliai, -Ar ne, Gholmsai? –Elemetaru, -atsakytų Cholmsas... -Kvailai. 
    Pagavęs mintį Samurajus Gipsis, -tyliai pratęsė daktaro Wotsono klausaimą į nematomą subjektą:
    -Ar ne, -Konsatantinai Kolmsai? - Kokie „mieli“, godūs ir baigštūs kvailiai. 
        Samurajus, mintyse klausdamas nematomo subjekto, - išsitraukė išmanųjį telefoną, surinko žinutę ir pasiuntė ją į Lietuvos Generalinį štabą.
        -Niuo, žirgeliai, - keliautojai kirto pervažą. Degėsių kvapą sugėrė pušynai. Lengva ristele, keliautojai trečią kartą privažiavo Dubysos slėnį. Į pakalnę reikėjo prilaikyti žirgus. Užvažiavus ant tilto, -iš priešingos pusės, -nuo Kelmės, į pakalnę, skambindami varpais, sunkiasvokiais žirgais pakinkytos,  skubėjo trys gaisrinės siurblinės, -rankinės pompos. Vežėjai, stipriai įtempę vadžias vairavo, o vienas, -matomai varpininkas iš vienolyno, tampė virvę ir skambino varpu: -Gaisras, -Gaisras.... Paskui juos riedėjo raudonas autobusiukas ”Porše“ -1800,
      -Gaisrininkų komanda, - tarė Samurajus Gipsis.
      -Kažkas rimto, -papildė keliautojas Gintars Bebras.
      Pravažiavus tiltą per Dubysą, keliautojams teko sustoti, -reikia praleisti skubančius gaisrininks. Ne su dūdom važiuoja, o varpais skambina.
    Pakalnėje keliautojams teko truputi užtrukti. Teko palaukti kol triratės „Mersedes“ priekabos vairuotojas Gintas Bebras užvedė variklį. Šį karta negalima rizikuoti ir pasitikėti keturiais Pašto karietos žirgais. Iš Dubysos slienio, į kalną, apie varstą reikia kilti. Žirgai gali pavargti. Gintas Bebras užvedė variklį, nuleido priekinį varomajį ratą ir... Niuooo, -žirgeliai, -įjungęs pavarą, atleido eksekiratorių ir, - karėtą pajudėjo. Vežimas be vargo išvažiavo iš Dubysos slėnio ir įkopė į kalną. Įkopus į kalną, Vairuotojas Gintas vėl persėdo greta vežėjo Prano ir lengva ristele nurėdėjo vingiuotu keliu. Priekije - aštoni raiteliai, - pasui  karieta. Samurajus pžvelgė aukštyn, -į dangų, -į plačiai besišypsanti mėnulį-Kristoforą, - į tylias, bebalses  žvaigždes.
      –Kiekvienas turim savo žvaigždę... -Vejziekiat kaip jos juokiasi iš mūsų... ir pagalvojo;“ Kiekvienas rašikas turi savo žvaigždę, ir jie tikriausiai taip pat šią naktį juokiasi... Ir tikrai, - kvatojosi visas „Pukščių takas“ kol pasirodė dar viena Saulės sistemos negirdėta, -neregėta planeta.
      Raitekiai jojo žvelgdami  daugiau  į dang nei į kelią.. Būtų nepastebėję, kad priešais atvažiuoja labai panašus į „Meersedeso“ priekabą keturių ratų važiuojantis aparatas. Pamatė, kad raiteliai plačiai užima kelią, vairotojas spųstelėjo klyzminę birbynę. Ji garsiai sugageno kaip žąsis, trys kartus: -Ga-ga-ga... Aštuoni raiteliai davė kelią, -prasilenkdami  pakeldami  dešinės rankos du pirštus-V, - tyliai pasisveikino. Vežikas Pranas ir vairuotojas Gintas Bebras irgi nebuvo kalbūs, -atsakydami dviems priešais atvažiuojantiems džentelmenams į pakeltas britiško kirpimo detektyvų kepuręs, atsakė tuo pačiu, Nukėlė  savo skrybėles ir pravažiavo tyliedami.
- Lietuwiai pravažiavo, Cholmsai.... -Ja, ja.. -Daktare Wotsonai, -patraukė ilgą, - riestą pypkę ir stipriau įsisupo  į angliškos avie, -škotiško audimo skarą.
      -Gintai, -Ar ne  Šerlokas Cholmsas su daktaru Wotsonu?
        - Pastebėjau, kad panašūs, tik nesakiau. –Ko jiems čia dabar reikia? –Matomai kažkas rimto nutiko Lietuvoje, kad  iš skylės, Bekerio gatvėje važiuoja, -atsakė Gintas.
        Privažiavus Kelmės miestelį, - tvyrojo balta tyla ir nakties ramybė. Niekas nematė, -nėkas negirdėjo, kaip per miestelį pravažiavo Pašto kaieta ir prarisnuojo aštuoni raiteliai. Keliautojai kirto Karaliaučius- Ryga-San-Peterburgas didiji Hanzos kelią. Prieš kelioliką  metų, šiuo keliu pravažiavo, -San-Peterburge aplankęs mylimają „Žmogiškosios komedijos“ komediantas, -prancūzas  Onore de-Balzakas. –Laimingos kelionės, Genijau, -tarė Samurajus Gipsis.
      Kelias į Luokę per Užventį buvo laisvas. Nauji netikėtumai laukė keliautojus kelyje iki Luokės, -iki legendomis apipintos Šatrijos.
        -Ant aukšto kalnooo, -aukštiii  kalneliai,
        -O ant tų kitųųų, - aukštų kalneliųųų,
      - Daug- daug maženiii kalneliai...     

        -Tai Žemaitija, -tarė Samurajus Gipsis.