Patarimas draugui po naktinių pašnekėsių

Tenai negrįžk, kur moterį mylėjai -
Rūkuos pakibo magiški kvapai .
Jais praeitis ilgai lėtai krapnoja
Taip įkyriai kartodama: buvai.
Pikti paveikslai šiepias iš pakampų,
Net  rodos - jie suvalgė jutimus:
Ten nerimas po truputį apanka
Ir tik sapnai transliuoja dar namus.
Negrįžk audroj į jau regėtą salą,
Nes tapsi tik nuskendusiai keistu.
Juk dar dejuos rudens padykę  škvalai
Ir nematyto žavesio krantai..