Žiemos smagumai

Apšerkšnijo medžių šakos,
Eglių ir pušų spygliai,
Su rogutėm nuo kalniuko
Leidžiasi vaikai smagiai.

Pagaliau žiema kaip reikiant
Džiugina visus šalčiu,
Na, jei jis kiek ir pakanda,
Tai ne taip jau ir baisu.

Koks žavus žiemužės grožis!
Juk ne veltui ji balta,
Snaigės, lyg balti pūkeliai,
Tyliai krenta, palengva.

Nuo kalniuko nusileido
Pulkas krykščiančių vaikų,
Smagumėlis! Ir nešalta,
Nors aplipę jie sniegu.

Kiek daug įspūdžių ir juoko,
Kiek emocijų gerų,
Na, o kas dar nepabandė,
Tai - pirmyn - tikrai smagu!