Jau mieguistas vakaras skęsta nakty,
Sename laikrodyje stoja laikas.
Jo rodyklės subtiliai manęs prašo išeiti,
Juk esu tik gera draugė.
Kiemo katinas miaukteli
Mano tolstantiems žingsniams,
Ironiškai mirkteli nedraugišką akį.
Nepamiršk, juk esi ta gera draugė.
Gatvių žibintai man kužda,
Kaip tarei taip lauktą „pasiilgau“,
Nuliedamas ją savo žvilgsniu.
Nes aš tik gera draugė.
Susirenku trupinius vakarykščių vilčių,
Paberiu juos miegantiems paukščiams.
Lėtai tolstu ūkanota gatve,
Juk taip elgiasi tik gera draugė.