Labai romantiška ir labai debiliška

Žalčiai susirangę
Ar dar besirangantys
Gal tai tik gyvatės
Ar žuvelės
Tarytum auksinės
Dantimis sidabriniais

Vartoju vakarą
Naktį
Geriu
Čiulpiu
Leidžiu į kūną
Tu tik rytą
Ikali
It Kristas kūną
Tarytum juokinga
Tik daros liūdna
Viešpatie,
Nejaugi teks klupti
Prieš tavo nasrus

Naktis
Ir vis dar naktis
Ir vis dar gyva
Ir vis dar AŠ čia

Tindi
Lyg ir lindi
Sakai,
Savanaudė kalė
Lyg ir aš ji

Vis tindi
Ir lindi
Varpeliai liūdni
Pagiringų vaikų
Į kapus sumestų

Tegu ilsis ramybėje
Ar šiaip
Gal eina po velnių

Myliu
Mylėsiu
Myliu

Tik kas iš tos meilės
Jei mylimajam
Esi tik viena
Iš velnių

O gal Demonų
Iš didžiųjų
Raidžių
Rašau, nes neva tai gerbiu

Negi tik šiaip sau geidžiu.

Taigi
Ties kur aš baigiu?

Ach, štai
Eik po velnių
Ir, Meile,
Sugrįžęs
Parneški lauktuvių
Iš Šėtono nąsrų

Myliu

Bučiuoju

XO XO
P. S. O iš tiesų ... Malda Dievui. Prasideda vakaru. O tu eik kažkur. Ne, Meile, ne po velnių, o tiesiog kažkur tarp Dievo, maldų ir šėtono Geliogalio ežero purslų, kurie,  beje, iškilo iš ežero purslų. Tai gražu.