Mano žiema

Kai senolis, pasikinkęs pūgą
Raitas atskrieja namo.
Kurį laiką buvo jis užsnūdęs,
Bet pabudo iš to jis.       
                                             
Pagaliau išvijo žiemą
Tas senolis už kalnų.
Pragaras ten buvo dviese
Išgyventi po ledu.

Persivilkęs savo paltą,
Bėgo senis į svečius.
Įsileido jį namuosna
Toks pat žmogus, kaip ir tu.                 

-Mano mylima žiemuže,
Nebekankink mūsų, gerai?
Dėl tavęs ne vienas sirgo.
-Bet tu, tai pasveikai...