Ir visgi po šitiek laiko
Išliksiu savas tau.
Bet po šitiek laiko
Išliksiu ir tavas sau.
Pro atviras duris
Jau skrenda paukščiai
Ir debesys praplaukę, šaukia.
Šaukia jie tave.
Esame mes juk viena esybė.
Esame kartu.
Vienas kūnas, vienas protas,
Vienas žodis ir mintis.
Nebandyk išeiti,
Nes po tavęs lyg tvanas.
Bet, išėjęs jei tu grįši,
Bus lyg uraganas.
Ir kai išeisiu, liks tik pėdos smėly,
Ir akys žiūrinčios mėnulin.
Jose aš šoksiu ir mylėsiu
Net jei... jei ji ateis...