Prisiekusioji

ten nebuvo vandens nei maisto tik sniegas
ir panagės purvinos negyvenimo
supranti
ten aukštai
šlapią odą antraip išvertus
stovi ir smirdi tylėdamas per amžius
tau draudžiama klauptis
draudžiama atsimerkti
melstis nedraudžiama bet
nebepadeda
dėl nuodėmių suskaičiuotų man sako
taip ir stingsiu į nieką
supranti
aš prisiekiau nebesapnuoti tokių naktimis
nesikišti nesidraskyti nebevargti
dėl viso pikto
ir dangų palikti aklą
bet žiopla pamiršau
nepyk