Vakarėja

Patylėsiu. Pasirėmęs smiliumi vakaro smilkinį.

Pasūpuosiu ant gęstančių gatvių vardus.

Pasistatęs  prieš veidrodį sielos arbatos,

Paklajosiu tarp posmų, kol nelyja lietus.

Paieškosiu tarp raidžių prasmės aromato,

Verčiant knygų dėmėtus nuo pirštų tekstus.

Paklausysiu šešėlio ant sienos bežadės,

Pasisupsiu poetiškai  su kūryba sapnuos.

Nebijodami  sąmonės masalo kablio,

Maudys naktį be normų jie savuos ežeruos.

Patylėsim visi, kai miegosim už vartų,

O iš ryto įkvėpę, atsibuskim namuos.