Cumque cognoveritis morieris

Kai gyvename mirties šešėlyje, 
Tai mus palaužia.
Kai pažvelgiame jai į akis -
Atrodo, gimstame iš naujo.

Banalu, bet tai tiesa,
Kad juodas varnas niekur neišskris,
Ir vilkas neužpjaus visų avių.
Tai darbas, kurį atliksime visi kartu...

Metai, vėjas ir pusnis,
Sniegynai, ledas ir ugnis
Mus nužudys savo slėgiu,
Kuris slepiasi sudegusioj klėty.

Mano artimas bičiuli,
Neganyk akių miškuos,
Susirask tu vieną medį,
Ir atsisėsk ant jo šakos.