Kasmetinė žiemos depresija

Metų laikas, kai vanduo užšąla
Ir net plaukia upėmis ledai
Geniai net eglių nebekala
Ir užmiega samanose milžinai
                               
Tokis metas, jau seniai bebuvo
Kai net raganom sunku         
Ir kai vyrai dirba išsijuosę,
Kad sušildytų vaikus.

Pusnyne senelis miega
Aukso vokas po kaldra
Geriau jau nieko net nekalbėti
Nuoširdžiai tiesiog liūdėti
                                                     
Girdėjau mergaitė vakar nusižudė
Septynmetė buvo ji berods
Bet tik dvylika dienų užtruko...   
Ir girdėjom tik aidą jos...