Netapysiu

Švenčia pergalę šį kart juoda,

Neviltis nukankinusį šypsnį.

Ji triumfuoja miškų apsupta,

Kad sunkiau iš ten būtų sugrįžti.

Iš paletės balta ištrinta -

Juodoj visos spalvos išnyksta.

Atsivėrusios stigmos ryte,

Nukraujuoja užjausdamos plyšį.

Nedejuosiu ir eisiu kitur,

Ten kur priima sužeistas sielas

Ir daugiau netapysiu vilčių,

Jas kabinsiu virš laužo ant ieties.