Kaip vėl įsimylėti žmoną. Savo žmoną.

Priešpaskutinės savaitės pirmas rytas. Visi trys pusryčiaujam, prieš išpuldami kas į darbus, kas į mokslus.
Kažkur smegenų žievėj klaidžioja prieššventinio šurmulio sujauktų dienų sprendimai, pro kuriuos retkarčiais prasismelkia kramsnojamo sumuštinio skonis, kavos aromatas ir tv fonas.

Smerkianti diktoriaus intonacija praneša apie valdžiažmogių skubėjimą pasistatyti, pasigerinti, pasididinti ir nusipirkti.
Bet kaip jie skuba, ir kokie godūs, - pro kavos garus atbanguoja mano geresnės pusės balsas. Mums didesnio namo ir nereikia, ir taip labai gerai čia. Jonas išvažiuos, juk liksim dviese... - balsu mąsto ji. O va, kiek didesnė jachta būtų gerai.

Net apmiriau visas iš laimės. Taip ir nesugalvojau, ką tuo metu jai pasakyti.

Bevažiuojant į darbą, mačiau regėjimą: mūsų mažasis laivelis čia, Baltijoj, o ta kita - Adrijos jūroj...