Nesušoktas valsas

Kviečiu tave sušokt svajingą valsą,
dangus mums palaimingai nusilenks,
tik tu ir aš',
apsvaigusios nakties glėby
pajausim virpesį dviejų širdžių spurdėjimo,
tik pasakyk, ar dar girdi
ošimą jūros toj darganoj rugsėjo
ir karštus bučinius įkalintoj laukinėj
mėnesienoj, ar meni....?
Jaučiu, kaip beldžias ilgesys į nesibaigiantį laukimą,
o dienos tyliai miršta laiko tėkmėje,
tu- tebesi šalia, bet negaliu viltim paliesti
tavo sielos,
aistra sušildyti sužvarbusios širdies,
kviečiu sušokti dar nesušoktą valsą,
tik „tu ir aš“-tešypsosi iš naujo mums dangus.