dažai sulieti pirštais

jos lūpos šiandien tokios raudonos
kaip raudų siena
o ją pačią galiu matyti tik istoriniame kontekste
kaip karį
ar mao dzedungą
ant savo lubų
spokso
bet aš nenusileidžiu
kiekvieną kartą
išpila karštis
levituoju
prakirsdamas
mažyčiu plaktuku
tavo raudų sienas
dabar jau jos lyg ir indigo
nepamenu
atsiprašau, blet,
kad niekinu
išmokau mąstyti
ne abstrakcijomis
tylėti, kai reikia
laipioti visomis
savo sienomis
mačiau kaip nepritapai
tame kontekste, bet
vis tiek grūdau tave
į purviną asmenybių lietų

didžiavausi savimi
po to nuėjau į vonią
išpyliau visų
buteliukų
tūbelių
tūtelių
indelių
flakonėlių
turinį ant to kvailo plakato
ir ilgai masturbavausi