Pjaunu obuolį akies,
Ką po to daryt reikės?
Odą kilimu patiest,
Replėmis dantis išgriebt,
Užsisiųti savo burną,
Ar į panages švelnias
Adatas įkišt karštas?
Nesikuklinki, patarki,
Kad netektų ryt batarkės.
Kaip paliepsi, taip ir bus,
O kolkas reik pjaut perpus
Ir liežuvį, ir pirštus,
Nebijoki, tau neklius,
Eik geriau papusryčiauk –
Paruošiau skaniai aš tau...
Ak, ir kaip aš pamiršau,
Kad tu pirmąkart svečiuos,
Nesijaudink, tuoj nuvesiu
Aš į virtuvę tave,
Ten jau paruošta ir laukia
Net labai šviežia mėsa:
Pasirinki, katro kąsnio
Tu labiausiai šian geidi,
Nusipjauki pats!
Nedrąsiai...
(Vis mokink juos ir mokink!)
Še, žiūrėk, atpjauk kulšelės
Nuo bėgikės tos kojelės
Ir nepaisyk, kad ji spardos,
Dėl mėsos šviežumo stengiaus!
Na, atpjovei? Paragauk!
Juk skaniai, sakyk, kepiau.
Tai užteks gal smaližiauti,
Jau matau, kad nekantrauji
Po kokteilį gerą šauti!
Šįkart jau atsiprašysiu –
Nieko aš nesu paruošus...
Ne bėda – improvizuosiu:
Ką gi, ką gi... Gal paimkim
Pradžiai šimtą mililitrų
Sieros rūgšties koncentruotos
Ir įpilkime į puodą,
O po to amoniaku,
Kokiu penkiasdešimt gramų,
Pašlakstykime tą rūgštį,
Kad geriausias skonis muštų
Ir nė kiek nesudvejoję
Griebiame baliklio bonkę;
Pilkim jo mes ant akies...
O į puodą tiek tereiks –
Dešimt gramų ir suveiks.
Pastebėjai, kas ten sprogo?
„Amoniakas ir baliklis –
Gavome dujas nuodingas,
Chloraminas jos vadinas“,
Še, prieik arčiau, įkvėpk,
Pavargai? Na, pagulėk.
Aš toliau kokteilį plaksiu,
Bus skanus – pati ragausiu.
Ką čia dar į puodą mestelt?
Nebeliko man minčių,
Nebeliko patarėjo –
Paėmė jis ir išėjo,
Nematau jau niekur jo...
O ir mėsa atvežė jau šviežią!
Reikia pjaut, kol nepabėgo.
Tuoj nukąsiu termometro
Ir į darbus kibsiu kaip kas kartą...
O kai naktis ateis šalia manęs,
Reikės visiems užimt savo vietas,
Todėl pritvirtinu iškart aš kablį prie grandinės
Ir švelniai tabaluojant kojoms kybau...
2016 m. sausio 11 d.