Mėnesienos liūtai

Į Jukos sodą
prie seno baobabo
patraukia
du sukriošę
mėnesienos liūtai.
Atsigula ant šono
į sausą dulkių smėlį,
laukia,
stebi vienas kitą
prisimerkę,
kaskart vis sunkiau
vokus vėl ir vėl pakeldami.
Nei ūsus, nei uodegas judina -
miega.
Sapnuoja
ūksmingų laukinių gebenių sūpynes
ir supasi,
supasi...
O gyvenimas bėga -
miego upėm vilnija.