Bėgimas

Širdele, saulele,
Mano mergele...

Vis aidi ir aidi
Virš tuščio grindinio
Duslus garsas.
Bandau jo nepažinti,
Negirdėti, pabėgti...
Aš bėgu, o grindinys
Nesibaigia...
Aidas atsimuša į bažnyčią,
Kliuvinėja už teatro langų,
Nestabteli prie aukso vitrinų...
Sustoju prie purvino
Skersgatvio,
Glaudžiančio papilkėjusį jazminą
Ir suvokiu:
Bėgu ne nuo tavęs,
Net ne nuo tavo balso,
Bet nuo savęs -
Aš buvau toji
Širdelė, saulelė,
Tavo mergelė...
Beveik noriu atiduoti
Savo širdį
Tiems varnėnams -
Įžūliai šokinėjantiems
Apie jazminą.
Kad ją sulestų -
Kad niekas mudviejų
Nesietų...
Tada nematysiu saulės,
Neturėsiu širdies...

Ir nebūsiu tavo...
Nebūsiu tavo mergelė...