dvidešimt

Ir Jesenino eilių paliestas eini miegoti
Angelo veidu baudi pasaulį
O visi jie juokiasi,
Tavo ugnis šalčiu dvelkia
Ieškau tavo veido.
Tylu, girdi tik kaip dievas verkia.
Laikas, tėvas, erdvė, ar popiežius- jie visi smerkia.
Nei saulės, nei mėnulio.
O.
Visi  juokiasi,
Juokdamiesi neapkenčia.
Veidu purvini žemę,
O.
Juk jam tebuvo dvidešimt..
Taip... kaltas.
Gindamas mirusius-
Išdavei gyvuosius.