Rašyk
Eilės (73376)
Fantastika (2195)
Esė (1497)
Proza (10378)
Vaikams (2516)
Slam (49)
English (1117)
Po polsku (332)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 9 (0)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Google+ Twitter







Vieną gražų vasaros vakarą kai nusileidžianti saulė spinduliais kruopščiai uždarinėjo gėlių žiedų taureles tamsėjančioje  Lelijų gatvėje atsitiktiniai praeiviai eidami pro mažą namelį joje, vis stabtelėdavo smaliūgiškais žvilgsniais norėdami kažką pamatyti  už baltomis nėriniuotomis užuolaidomis išdabintų langelių. Iš ten sklendė gardžiausi kvapai.
Šermukšnių šeimynėlėje didžiausias sujudimas! Mama tik kepa verda įvairiausius skanėstus, dukra Mildutė margiausiais raštais išdėlioja spalvingas uogeles ant jų. Tėtis su sūnumi Jonuku lauke įnirtingai purto takus, net Sargiuko budos stogas visas baltai nudulko. Kas gi čia vyksta? Pasirodo rytoj Jonuko gimimo diena ir visi ruošiasi šventei.
O tuo metu namiukas Lapis, jau senokai Jonuko užmestas tamsioje be langų palėpėje, labai susidomėjęs klausinėjo vorą Bastrį. Po ilgų aptarinėjimų, kažką smukiai taisyklinga rašysena susirašęs į plonytę knygelę, kurios viršelyje išraityta avietinė širdutė kaip čiulpinukas ant pagaliuko, Lapis išsiruošė į kelionę. Apsimovė pasiskolinęs iš Mildutės mažosios lėlės neperšlampamus batelius ir išsistūmė dailutėlį lėlių vežimėlį. Šeimyna beplušėdama visai nepastebėjo kad dingo keli seni žaislai palėpėje. Viena tik Mildutė beklodama lovą lėlei mieguistai susimąstė: ” o kurgi jos bateliai? ”
Į juodą langą geltonai beatsispindėjo  kambario šviestuvas, mama vis dar stropiai lygino šventinius drabužėlius, kambarys net melsvavo nuo lygintuvo garų, kai negirdimai prasivėrė durys ir įriedėjo lėlių vežimaitis, kupinas raudonų, saldžiai įsirpusių žemuogių. Iš vežimaičio gaudydamas kvapą kištelėjo rudą nosį garuojantis kaip laidynė namiukas Lapis. Visas šlapias šlaputėlis, kur ten apsaugos lėlės bateliai, jei net nuo ausų vanduo kapsi, dėl vakare iškritusios rasos.
-Ai! - suplojo delnais pamačiusi Lapį mama.
-Tyliau, - per stalo koją užsiropštęs ant šiluma garuojančio užkloto šelmiškai vyptelėjo šis. Pamojo ranka pasilenkti ir ėmė šnabždėti į ausį. Kuo karščiau jisai kuždėjo, tuo plačiau šypsojosi šeimininkė. Po to susiėmusi maudžiančią nugarą priėjo prie šaldytuvo, atvėrė jo dureles ir iškilmingai padavė iš ten namiukui dvi kvapnias apelsino skilteles.
Ilgai tą naktį namiukas Lapis virtuvėje kažką  virė,  aušino ir sunkė, vėl šutino. Gerai kad nebebuvo gatvėje žioplinėjančių praeivių nes saldus  žemuogių kvapas rausvu kaspinu apjuosė visą namelį ir skraidančių boružėlių pavidalais kūliaversčiais sušoko į gyliai miegančiųjų sapnus. Pagaliau stropuolis linkstančiomis iš nuovargio kojomis atsargiai nutykino į palėpę nešinas dviem siūlų kamuoliukais, - vienu didesniu, skaisčiai raudonu, o kitu mažutėliu, orandžiniu, kvepiančiu apelsinu. Pasitūpdė ant dėžės krašto iš pievos atsineštą jonvabaliuką Spindį ir prie jo skleidžiamos blausios šviesos, kažką sau tyliai pasimurmėdamas ėmėsi nerti su rožės spygliu iš tų siūlų.
Gimimo diena Jonukui išaušo šviesi, kokios tegali būti giedros vaikystės vasaros dienos. Laikas greitai prabėgo bespėliojant kas iš svečių ateis pirmas. Džiaugsmui nebuvo galo, kad tai buvo Petriukas, geriausias jo draugas. Kai jau visi įteikė savo dovanėles, netikėtai nuo Jonuko kėdės atlošo pasigirdo plonas balselis. Visi smalsiai lūkuriuodami sužiuro į ten. Mažytis rusvo pliušo lapiukas tik truputį didesnis už arbatos puodelį, baltomis letenėlėmis kažką tvirtai prispaudęs prie krūtinės, sunkiai slėpdamas jaudulį, prakalbo:
-Šiandien ypatinga diena. Mano draugui Jonukui suėjo 14 metų ir jo Vaikystės laikas jau eina į pabaigą. Ir  panorau  padovanoti kažką ypatingą, kas primintų tą nuostabų laiką, kai be mano patarimų Jonelis neapsiedavo. Padovanoti tai ko iš tiesų negali paragauti- Vaikystės skonį. Taigi iškamantinėjęs iš voriuko Bastrio siūlų gaminimo paslaptį suvijau valgomus siūlus iš žemuogių ir apelsinų ir nunėriau valgomą servetėlę. Tai pasakęs išėmė iš nedidutės popierinės dėžutės labai dailų raudoną su orandžiniais krašteliais kvepiantį žemuogėmis ir apelsinais avalų nėrinį. Gardūs ir gausūs buvo rūpestingosios niekad nepailstančios mamos skanumynai. Bet užvis skaniausia buvo namiuko Lapio vaišė, gaminta su beribe meile ir beprotišku užsispyrimu ištisą naktį, kurios, nubraukęs netyčia ištryškusią ašarą, susigraudęs Jonukas visiems atkirpo po ruoželį. Ir kiekvienas galėjo pajusti nepakartojamą Vaikystės Vasaros skonį.
2016-01-07 09:55
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 0
 
Blogas komentaras Rodyti?
2016-01-08 11:58
Upė Piliakalnytė
Naminukas :)
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2016-01-07 17:26
Monika_P
Supykino.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (2)
Blogas komentaras Rodyti?
2016-01-07 16:27
Viliutė
Perdaug išplėsta.
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2016-01-07 16:27
Viliutė
Perdaug išplėsta.
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2016-01-07 14:15
RhouLand
o namiukas tai naminukas ar namukas?
šilta vaizdinga istorija :)
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas (1)
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą