Lolitai

Tiršta uogienė apelsinų
Ant penktojo alyvos žiedlapio
Turėtų būt labai saldu
Jei pamatai mane iš tolo

Nutolusį tik šypsena atgal grąžina

Pavasarį Tau reikia vitaminų -
Eime į kiną!

Gal šiltos arbatos?
Rūgštokas dvelksmas ateities-
Ant dugno liko tik išpurtus citrina.
Vėl debesėliai Tavo ašarų pritvinko
Tiktai, Saulute mano, gersi juos viena.

Iš anksto uždaryki spintą
Rudens skeveldrų prineštą
Auksiniais apvadais.
Po to nuo jų nuplauk
Uogienę apelsinų.
Ir bėk į kiemą žaisti su vaikais.